Justina GRAINĖ

Terasos ir balkonai šiandien tampa privaloma projektine užduotimi pastatus kuriantiems architektams. Erdvė, kurioje galima mėgautis grynu oru, leisti laisvalaikį ar pramogauti tampa vis svarbesnė ne tik privačiuose namuose, daugiabučiuose, bet ir visuomeniniuose ir komerciniuose objektuose. Kiekviename projekte architektams tenka atrasti naujus kūrybiškus sprendimus.

Stiklinis balkonas daugiaaukštyje – įspūdingoms panoramoms stebėti

Studija „Architektūros linija“ yra sukūrusi ne vieną išskirtinį projektą, kuriame dėmesys terasoms ir balkonams buvo kūrybiškas ir kruopštus. Neseniai Vilniuje iškilo verslo centras „Sky Office“, kur unikalų, visiškai stiklinį balkoną sukūrė šios studijos architektas Gintaras Čaikauskas. Tokio tipo balkonai ir terasos, kur net grindys – iš stiklo – jau gana populiari tendencija įvairiose pasaulio šalyse, pastaruoju metu pasiekusi ir Lietuvą.

„Sky Office vienintelis skaidrus balkonėlis pirmą kartą mūsų kūrybos praktikoje atsirado daugiau kaip netikėtas ir atraktyvus elementas, negu kaip realaus funkcinio poreikio išraiška. Šiuolaikinės stiklo konstrukcijų technologijų galimybės leidžia sukurti ne tik skaidrias atitvaras bei stogus, bet jau ir tvirtas grindis. Nors šis elementas nėra didelis, bet pakankamai efektingas, puikiai atlieka savo emocinę paskirtį. Jis yra šalia įrengtos didelės stogo terasos. Pastaruoju metu tokios erdvės tapo itin populiarios aukštybiniuose pastatuose. Įspūdingos panoramos, gaivus oras – puikus psichologinis ir fizinis poilsis po ilgo sėdėjimo ir žiūrėjimo į kompiuterių ekranus uždarose darbo erdvėse“, – pasakoja architektas.

Sprendimai, atveriantys lauko erdves be stichiško stiklinimo

Kartais projektuojant pastatuose terasas ir balkonus, pirmiausia reikia atsižvelgti į aplinką, kurioje pastatas yra. Tuomet tai ir padiktuoja sprendimus, labiausiai derančius konkrečioje situacijoje. „Forum Palace“ projekto atveju stilobato terasos tapo labai svarbia ir išraiškinga architektūros koncepcijos dalimi, padėjusia sukurti betarpišką jungtį tarp viršutinio ir apatinio Neries upės kranto lygių. Jos panaudojamos įvairiems renginiams, poilsiui, sporto užsiėmimams. Ši atvirų erdvių tradicija palaipsniui paplito ir greit išpopuliarėjo ir greta pastatytuose objektuose“, – sako G. Čaikauskas.

Kitame savo projekte, gyvenamajame komplekse Raitininkų g., Neries krantinėje, siekdami išvengti galimų pagundų įsistiklinti balkonus itin svarbioje miesto gatvės išklotinėje, formuojančioje Neries upės krantinę priešais Kalnų parką, iš karto suprojektavome stiklinius erkerius, leidžiančius grožėtis aplinkos panoramomis, o šalia – tik simbolinius, mini balkonėlius, kuriuose galima pasistatyti nedidelį kavos stalelį“, – pavyzdžius vardina architektas.

Balkonais formuojamos tarpinės erdvės

Neseniai „Architektūros linija“ dirbo Paupio kvartale, kur terasoms ir balkonams buvo skirtas didžiulis dėmesys. G. Čaikauskas pasakoja, kaip čia buvo sukurta tarsi papildoma bendra terasos erdvė: „Paupio kvartalo beveik viso pirmo aukšto fasadą dengia betoninis stogelis. Tokiu būdu sukūrėme dar kitokį pastato elementą – savotišką „poerdvę“. Ji labai pasiteisino – vizualiai atskyrė komercines aikštės patalpas nuo gyvenamųjų aukštų, suformavo vientisą stogelį virš įėjimų, tapo malonia priebėga su lauko baldais šalia kavinių. Įdomu, kad čia kartais lankytojai prisėda ir šaltuoju metu laiku arba laikinai nuo lietaus prisiglaudžia atsitiktiniai aikštės praeiviai.“

Architektas pasakoja, kad nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai specifinis sprendinys, visgi, jo tradicija siekia liaudies architektūros tradicijas: „Etnografiniuose kaimuose buvo labai paplitęs praplatinto šlaitinio stogo pakraigių sprendimas. Jo paskirtis buvo ne tik medinių sienų apsauga nuo kritulių. Ten būdavo laikomi įvairūs ūkio padargai, buvo jauki ir maloni vieta pasėdėti saulės atokaitoje, saugiai judėti viso namo perimetru. Tai – savotiškas laipsniškas perėjimas nuo atviro lauko link vidaus patalpų erdvių.“

Skaidrių balkonėlių įvairovė, priartinanti prie senamiesčio aplinkos

Šiame projekte buvo pristatyta daug skirtingų sprendimų kuriant papildomas erdves gyventojams lauke. „Tiek kvartalo išorėje, tiek ir viduje esantys pirmųjų aukštų butai vietoje balkonų turi individualias terasas, nuo gatvių atskirtas želdiniais, gyvatvorėmis. Konceptualaus sumanymo dėka kvartalo viršutiniuose aukštuose specialiai sukurta didelė skaidrių balkonėlių įvairovė, padedanti individualizuoti fasadų kompozicijos fragmentus, bendrą nuotaiką priartinant prie senamiesčio aplinkos tapybiškumo. Pastatuose, kurių pastogėse ar stovėjimo aikštelėje nebuvo galimybės įrengti kondicionierių išorės blokų, balkonų dalyje suformavome jiems specialius dekoratyvinius pridengimus“, – vardija G. Čaikauskas.

Taip pat architektas atskleidžia, kokie sprendimai atliepė naujausias terasų ir balkonų tendencijas šiuo metu: „Paupio kvartalo pastate, formuojančiame aikštės išklotinę, išsikišusius konsolinius balkonus traktavome kaip plokštumoje laisvai išdėliotas „dėžutes“, padėjusias sukurti savitą fasado plastiką. Geriau įsižiūrėjus galima pastebėti, kad, moderniai interpretuojant senamiesčio detalių tapybiškumą, beveik visos jos tarpusavyje truputį skiriasi. Panašūs sprendimai pastebimai populiarėja ir kituose daugiabučių namų projektuose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.“