Blog

Autorių teisės architektūroje: balanso siekis ir dialogo svarba

Autorių teisės architektūroje
Architektų rūmų nuotr.

Lietuvos architektų rūmai birželio 7 d. surengė viešas užsienio eksperčių paskaitas autorių teisių įgyvendinimo architektūroje tema. Tiek pranešimai, tiek po jų vykusios diskusijos parodė, jog problemos ir iššūkiai, susiję su teisiniu šios srities reguliavimu, yra panašūs daugelyje Europos šalių. Pasak vienos iš pranešėjų dr. Estheros van Zimmeren, tikėtina, jog ateityje reguliavimas tik sudėtingės, nes nuolat sudėtingėja ir kontekstas, kuriame architektai kuria, o mes gyvename. Abiejų eksperčių pranešimuose skambėjo tas pats raginimas – ieškoti balanso, derinti interesus, kalbėtis.

Viešnia iš Geteborgo universiteto (Švedija) Dr. Merima Bruncevic kėlė santykio tarp statybos teisės ir kultūros paveldo klausimą. Savo paskaitoje „Intelektinės nuosavybės teisės architektūros srityje: santykis tarp statybos teisės ir kultūros paveldo“ ji klausė, kam priklauso kultūros paveldas. Pasak M. Bruncevic, paveldo objektas negali būti traktuojamas kaip tiesiog senas pastatas, bendruomenių dėka aplink jį ir šalia jo nuolat atsiranda įvairiausių naujų sluoksnių, miestas ir jo gyventojai sąveikauja įvairiausiomis formomis, o aplinka kuriama visų bendromis jėgomis. Ji nagrinėjo, kaip galima būtų užtikrinti savininkų turtinių teisių, architektų intelektinės nuosavybės teisių ir visuomenės teisės į prieigą balansą. Jos vertinimu, turtinės teisės pasaulinėje praktikoje vis tik labiau iškeliamos už neturtines, ko neturėtų būti.

Dr. Esthera van Zimmeren, Antverpeno universiteto (Belgija) profesorė paskaitoje „Architektų profesinės kasdienybės pokyčių padariniai, žvelgiant iš intelektinės nuosavybės teisių perspektyvos“ siekė parodyti, kaip autorių teisių reguliavimas skiriasi įvairiose šalyse. Jos manymu, svarbiausia yra teisių pusiausvyra, o ne kažkurios teisės prioritetizavimas. Lietuvoje, pasak jos, yra daug iššūkių, kaip tas teises suderinti, tačiau privalumas yra tai, jog architektai teisės aktuose yra įvardijami kaip kūrinio autoriai, tačiau taip yra anaiptol ne visur. Ekspertė pristatė įdomių pavyzdžių iš skirtingų Europos šalių praktikos, kai architektai gynė savo intelektinės nuosavybės teises teisme ar kitais legaliais būdais – mediacijos, arbitražo metu. Lietuvoje ši praktika tik pradeda formuotis.

E. Van Zimmeren nuomone, teismas turėtų būti vertinamas kaip kraštutinis įrankis savo teisėms ginti. Ji pabrėžė savivaldos – Lietuvos architektų rūmų – vaidmenį, siekiant užtikrinti architektų autorių teises per skirtingus organus – pavyzdžiui, Profesinės etikos tarybą. Ji teigė, jog kiekvienu individualiu atveju vertintojas (teisėjas, mediatorius) sveria, kurie interesai yra viršesni – tai visiškai priklauso nuo konkrečios situacijos ir kiek laisvės interpretacijoms suteikia teisinis reguliavimas toje šalyje. Pranešėja reziumavo, jog esmė ir pagrindinis tikslas – skirtingas teises subalansuoti, o geriausias kelias tam – nuo pat pradžių kalbėtis.

Po viešų paskaitų siauresniame rate vyko ekspertų diskusija, apibendrinusi autorių teisių srities problemas Lietuvoje, kurių pagrindu bus formuojami pasiūlymai teisės aktų tobulinimui.

Viešos paskaitos ir ekspertų diskusija autorių teisių architektūroje temomis buvo surengtos įgyvendinant Lietuvos architektų rūmų strateginės veiklos programą, 2018 m. finansuojamą Lietuvos kultūros tarybos.

Architektų rūmų nuotr.

Architektų rūmų inf.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.