Pasidalijęs tokiais esą optimizmo nekeliančiais rezultatais, politikas ne tik prabilo apie tai, kad galbūt naujajam objektui trūksta reklamos, bet ir suabejojo, ar „park and ride“ modelis apskritai yra tinkamas Klaipėdai.

Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus G. Neniškio manymu, kol kas gerokai per anksti kalbėti apie kokias nors tendencijas ar daryti apibendrinimus.

„Šis projektas Lietuvoje yra naujas, nenuostabu, kad netrūksta skeptikų, žinovų, kurie sako: „Geriau jau mano kiemo aikštelę būtų išasfaltavę.“ Tačiau keleivių persodinimo terminalai šiandien pripažįstami efektyviausia priemone sprendžiant priemiestinio transporto problemas, tokio projekto įgyvendinimo galimybėmis jau domisi ir kolegos iš Vilniaus bei Kauno“, – teigė G. Neniškis.

Anot pašnekovo, taip pat reikėtų neužmiršti, kad tai pirmiausia yra socialinės infrastruktūros elementas, o ne finansiškai atsiperkantis objektas. Keleivių persėdimo terminalo įrengimo darbams skirta apie 0,5 mln. litų iš lėšų, surinktų už mokamą automobilių statymą mieste. 85 proc. šių investicijų planuojama susigrąžinti iš Europos Sąjungos paramos fondų.

Planuose – nauji terminalai

Pabrėžiama, kad KKJ aikštelėje automobilius pasistatę vairuotojai taupys lėšas ne tik degalams, bet ir už mašinų statymą miesto centre, juo labiau kad tokios išlaidos ateityje tikrai nemažės, riboti gatvių laidumo ištekliai ir toliau prioriteto tvarka bus skiriami autobusams, o ne į miestą suvažiuojantiems lengviesiems automobiliams.

Strateginiame miesto plane numatyta įrengti transportui daug imlesnius KKJ kompleksus pagrindinėmis į miestą vedančiomis kryptimis. „Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovo G. Neniškio teigimu, ilgainiui galėtų atsirasti centrinė ir pietinė KKJ, taip pat terminalas ties Smiltynės perkėla. Panašaus dydžio užsienio šalių miestuose irgi veikia ne vienas toks kompleksas – pavyzdžiui, kiek daugiau nei 200 tūkst. gyventojų turinčio Norvičo (Didžioji Britanija) prieigose įrengti 6 „park and ride“ terminalai.

Pilotiniu KKJ projektu Klaipėdoje, anot G. Neniškio, siekiama sukaupti tokių objektų eksploatavimo patirties, optimizuoti viešojo transporto maršrutų ir grafikų tinklą, taip pat įvertinti saugumo, apkrovų sezoniškumo problemas.

KOMENTARAS

Terminalai reikalingi ir Vilniuje

Jonas PINSKUS

Vilniaus miesto vicemeras

Keleivių persodinimo terminalo idėja nėra nauja. Apie tokių terminalų įrengimo Vilniuje galimybę irgi galvojame. Be to, tokie projektai numatyti kuriant sostinės viešojo transporto pertvarkymo schemas. Manau, netolimoje ateityje keleivių persodinimo terminalai bus įrengti. Vienas jų numatytas Liepkalnyje – jis daugiausia būtų skirtas atvykstantiesiems į Vilnių iš kitų miestų.

Mums pateikiama statistika skelbia, kad į Vilnių dirbti kasdien rytais atvažiuoja, o vakarais išvyksta apie 110 tūkst. žmonių iš kitų rajonų. Todėl galime tik įsivaizduoti, kokia dalimi tokie atvykstantys asmenys prisideda prie automobilių spūsčių. Atvažiuojančiųjų sukeliamus kamščius puikiai iliustruoja situacija Ukmergės gatvėje rytą ir vakare. Jeigu mes galėtume atvykstančius žmones nukreipti į viešąjį transportą, situacija smarkiai pasikeistų ir spūsčių, ir ekologijos, ir bendrosios tvarkos aspektais. Todėl keleivių persodinimo terminalai Vilniuje labai reikalingi, ir jie bus įrengti.