Kiekvienas turi dirbti savo darbą – tokia praktika remiasi Vakarų Europa. Ir tada architektai projektuoja statinius, interjero dizaineriai rūpinasi interjeru, o apšvietimo specialistai – apšvietimu. O Lietuvoje architektai neretai tampa devyndarbiais – jų rankose atsiduria pastato, interjero ir apšvietimo projektai. Taip nutinka nebūtinai dėl to, kad užsakovas nori sutaupyti – ir jis, ir architektas tiesiog neturi pasirinkimo: Lietuvoje įvairiapusiai apšvietimo specialistai kol kas neruošiami.
Įgyja bazinių žinių
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakultete dėstančio architekto dr. Martyno Valevičiaus, VGTU Architektūros fakultete natūralaus ir dirbtinio apšvietimo kursas yra integruotas į statybinės fizikos kursą. Apšvietimo kursą, tik sudėtingesnį ir techniškesnį, išklauso ir VGTU Elektronikos fakulteto studentai. „Norėtųsi, kad būtų siūlomos atskiros apšvietimo studijos, nes kol tokių Lietuvoje nėra, norintieji daugiau technologinių ar meninių žinių jų semiasi savarankiškai“, – komentavo pašnekovas.
M. Valevičius praėjusių metų pabaigoje dalyvavo pasaulio universitetų, kuriuose dėstomas natūralaus ir dirbtinio apšvietimo projektavimas, susitikime. Jame diskutuota, ar natūralaus ir dirbtinio apšvietimo projektavimo studijos aktualesnės bakalauro, ar magistrantūros studijų pakopoje. Taip pat – ar tokias studijas renkantis aukštesnėje studijų pakopoje studentai turėtų būti įgiję daugiau meninių ar techninių žinių. Galiausiai – ar apšvietimo projektuotojo veikla turėtų būti reglamentuota, ar jai galėtų būti suteikiamas specialus kvalifikacijos atestatas.
„Nebuvo prieita prie bendros nuomonės, ar prie šių studijų rengimo materialiai ir idėjiškai galėtų prisidėti apšvietimo įrangą gaminančios įmonės, galiausiai – ar prisidėdami verslo atstovai nedarytų įtakos pačioms studijoms. Pavyzdžiui, šiandien vis stipresnė tampa šviesos diodų pramonė, jos plėtros tempai milžiniški, todėl ar neatsitiks taip, kad visa ankstesnė patirtis bus nustumta į šalį?“ – svarstė architektas.
Pasaulyje apšvietimo dalykas dėstomas daugelyje universitetų, o pačių studijų programų dar daugiau. Studijos labai skirtingos ir neretai tarpdisciplininės, pavyzdžiui, apšvietimo dizainas, apšvietimo inžinerija, medijų technologijos, architektūrinis apšvietimas ir pan. „Vienos apšvietimo studijų programos kilusios iš elektrotechnikos, kitos – iš meno. Čia ir prasideda diskusijos, kas apšvietimo specialistui yra svarbiau, kuris pradas – meninis ar technologinis – reikalingesnis“, – komentavo pašnekovas.
Svarba tinkamai neįvertinta
Apšvietimas, architekto įsitikinimu – gana plati sritis. „Apšviesti funkcinius objektus: stadioną, gatvę ar automobilių stovėjimo aikštelę, galbūt reikia daugiau inžinerinių žinių, nes svarbu apšvietimo tolygumas, elektros energijos sąnaudos, kaina. Apšviečiant komercinius objektus, tarkime, maisto parduotuves, reikia išmanyti technologijas, šviesos spektrą, bet svarbus ir architektūrinis supratimas, kad visuma atrodytų patraukliai. O kalbant apie senamiestį, parką ar aikštę prioritetinė tampa meninė nuovoka, nes svarbu, kas bus išskirta, ar pavyks atskleisti vertingąsias architektūrines, menines ypatybes ir tai, kas vertinga, parodyti kitiems“, – įsitikinęs architektas.
Apšviesdamas architektūrinius objektus, pabrėžė pašnekovas, apšvietimo specialistas turi turėti tam tikrą viziją: ji gali sutapti su architektūrine idėja arba būti savarankiška. Tad geram apšvietimo specialistui svarbios ir meninės idėjos, ir stiprus inžinerinis pasiruošimas. „Pagrindinė problema yra tai, kad dažnai mūsų specialistai yra arba vienos, arba kitos prigimties, neretai pervertina savo kompetenciją ir nesuvokia apšvietimo kaip savarankiškos specialybės“, – komentavo M. Valevičius.
Apšvietimo specialistui, be meninių ir techninių gebėjimų, svarbios ir žmogaus fiziologijos bei psichologijos žinios. „Gyvenime yra daug dalykų, kuriuos atliekame intuityviai, net nesusimąstydami, tad tinkamai suprojektuotas apšvietimas atveria labai plačių galimybių veikti žmogaus elgseną“, – neabejoja pašnekovas.
Architekto įsitikinimu, yra vilčių, kad meninio apšvietimo studijų programa atsiras Lietuvoje ir bus sėkminga: „Studijų programoms atnaujinti skiriamas vis didesnis dėmesys, tačiau jas parengti ir akredituoti reikia laiko, su jomis turi būti supažindinti būsimieji studentai ir jų būsimieji darbdaviai. Todėl pasakyti tiksliai, kada ši programa atsiras, būtų neatsargu. Vis dėlto situacija keičiasi į gerąją pusę, nes ir pačios aukštosios mokyklos konkuruoja dėl būsimų studentų, todėl yra ne mažiau suinteresuotos pasiūlyti kuo daugiau įdomių bei konkurencingų studijų programų.“
Darbdavių dėmesio nestinga
Vilniaus dailės akademijos Urbanistikos, architektūros ir dizaino instituto direktorius architektas Vaidotas Dapkevičius irgi patvirtino: kadangi viena architekto veiklų yra įvertinti natūralų ir dirbtinį apšvietimą, būsimieji architektai bei interjero dizaineriai studijuodami susipažįsta su šia sritimi, tačiau specializuojasi tik pradėję dirbti – neretai pakviesti pačių apšvietimo įmonių. „Apšvietimas – daugiau meninė sfera. Tai ištisa teorija“, – komentavo V. Dapkevičius. Apšvietimo sistemas diegiančios įmonės, suinteresuotos pritraukti specialistų, architektams taip pat papildomai organizuoja seminarus, kviečiasi į savo biurus.
