Paskutiniame 2014 metų žurnalo „Statyba ir architektūra“ numeryje praėjusius metus apžvelgė Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos ir Lietuvos statybininkų asociacijos vadovai.

Aidas VAIČIULIS

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius

Praeinančius metus būtų galima vertinti taip: darbų daug, projektų daug, tačiau konkrečių rezultatų dar mažai. Kalbu apie pastatytus ir sertifikuotus pasyviuosius namus. Vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad procesas juda į priekį smarkiai ir šiuo metu į finišo tiesiąją pasirengę išbėgti daug projektų. Tikimės, kad jie pralauš ledą.

Energiškai efektyvūs projektai šiais metais strigo dėl labai paprastos priežasties. Žmonės nemoka racionaliai apskaičiuoti išlaidų. Yra netgi baigtų projektų, kuriuos bet kuriuo metu būtų galima sertifikuoti, tačiau klientai paskutiniam žingsniui nebuvo suplanavę lėšų ir dabar priversti laukti.

Šiais metais vienas reikšmingiausių mūsų sektoriaus įvykių buvo priimtos Statybos įstatymo pataisos, leidusios nebereikalauti atlikti sandarumo matavimus siekiant pastato B energinio naudingumo klasės. Jau turėjo įsigalioti reikalavimas, kad tokios energinio naudingumo klasės pastate turi būti atliktas sandarumo matavimas ir kad patalpos oras per valandą čia turi pasikeisti ne daugiau kaip 1,5 karto. Šis vienintelis kokybės reikalavimas galėjo duoti teigiamą impulsą siekti aukštesnės kokybės renovuojant daugiabučius. Labai gaila, kad žengtas žingsnis ne į priekį, o atgal.

Aukštesniems kokybės standartams buvo parengta gera bazė. Buvo likę tik rasti sprendimą, kas galėtų atlikti sandarumo matavimus. Bet, matyt, kažkam kokybės kartelės kėlimas tapo pernelyg skaudus, ir dabar nustatyti realią energinio efektyvumo klasę nebereikalaujama. Dar apmaudžiau, kad mūsų asociacijai oficiali tokio žingsnio priežastis buvo paaiškinta tuo, jog nėra kam atlikti sandarumo matavimus ir iš viso neva nėra metodikos, kaip išmatuoti sandarumą daugiabučiame name.

Manome, kad tai yra padėties bloginimas. Nejau nėra naudinga, kad renovuojami seni daugiabučiai iš tikrųjų būtų energiškai efektyvesni? Dabar statybininkai iš tiesų gali daryti ką tik nori, nes niekas neišmatuos, kaip padaryta, kokie rezultatai gaunami. Užtenka vizualiai įvertinti darbų kokybę, o tai tikrai kelia susirūpinimą.

Telieka džiaugtis tais gyventojais, kurie galvoja apie savo būsto kokybę, jo ilgaamžiškumą ir vertę. Kitais metais bus įgyvendintas vieno daugiabučio sostinėje modernizavimo projektas, kuriuo bus pasiekta pastato A energinio efektyvumo klasė. Šis projektas, tikimės, taps geruoju pavyzdžiu, etalonu kitiems, kaip reikia modernizuoti namus ir realiai siekti energinio efektyvumo.

Kai kalbame apie panašius pavyzdžius užsienyje, mažai kas atkreipia dėmesį, nes tokių projektų paprasčiausiai negali apžiūrėti. Kai tokį pavyzdį turėsime vietoje, padėtis pasikeis. Džiugu ir tai, kad vos tik viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie šį projektą, atsiliepė dar kelių daugiabučių gyventojai, norintys modernizuoti pastatą ir siekti A energinio naudingumo klasės, nors prieš tai buvo parengtas projektas siekti B energinio naudingumo klasės.

Viena asociacijos užduočių kitais metais – kelti taršos mokesčio klausimą. Imkime Švedijos pavyzdį – čia naujai pastatytas namas per metus šilumos energijos turi sunaudoti ne daugiau kaip 55 kWh kvadratiniam metrui.