Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistus pasiekia individualių namų statytojų skundai dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų. Ir kone visais atvejais dėl trūkumų kaltinami tik statybininkai. Vis dėlto teismų praktika rodo, kad žalos atlyginimas dėl netinkamai atliktų darbų paskirstomas visiems statybos dalyviams, priklausomai nuo jų pareigų. Ne išimtis – ir statytojas (užsakovas).
Statytojo pareiga atsakingai pasirūpinti statybos technine priežiūra. To nepadarius, tenka kartu su kitais statybos dalyviais prisiimti dalį atsakomybės dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų.
Vienas tipiškų pavyzdžių, pasiekęs teismą, kuomet statytoja buvo sudariusi žodinę rangos sutartį dėl gyvenamojo namo statybos iš rangovo medžiagų, jo priemonėmis ir jėgomis. Namo vidaus apdailą atliko kiti rangovai. Apsigyvenus pastatytame name išaiškėjo statybos darbų defektai, jie buvo nurodyti ir teismo ekspertizės akte. Rangovas nesutiko, kad defektai dėl jo veiklos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad rangovas netinkamai atliko statybos darbus, dėl to iš dalies ir atsirado žala, tačiau atmetė ieškovės teiginius dėl jos, kaip vartotojos, statybos darbuose kaltės nebuvimo arba kaltės sumažinimo.
Ieškovė skunde argumentavo, kad ji, kaip vartotoja, negalėjo žinoti, kaip turi būti atliekami statybos darbai, ir kokios yra jos teisės bei pareigos. Be to, nurodė, kad apeliacinis teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą dėl žalos atsiradimo, dėl to netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp žalos atsiradimo ir atsakovo bei kitų statyboje dalyvavusių asmenų veiksmų.
Teismas pažymėjo, kad, vertinant, kokie yra užsakovo pareigos vykdyti statybos techninę priežiūrą pažeidimo civiliniai teisiniai padariniai, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už juos asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Ta aplinkybė, jog ieškovė sudarė statybos techninės priežiūros sutartį, leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų tarp šalių buvo susitarimas dėl to, kad ieškovė užtikrins statybos techninę priežiūrą. Todėl šiuo atveju ir ieškovė turėtų atsakyti už statybos darbų trūkumus kaip asmuo, netinkamai organizavęs techninę priežiūrą. Sprendžiant dėl ieškovės atsakomybės atsižvelgta į tai, kad ji yra vartotoja, todėl turi mažiau žinių statybos srityje nei atsakovas – profesionalus rangovas. Teismas konstatavo, kad rangovas pažeidė Statybos įstatymo normas ir šios bylos atveju nustatė atsakomybės proporciją – 85 procentus (rangovo) ir 15 procentų (statytojo).
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad vartojimo rangos sutarties žodinė forma neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti savo, kaip profesionalaus rangovo, teisės aktuose įtvirtintas pareigas. Civilinis kodeksas taip pat nustato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.
VTPSI primena, kad statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, griovimo projektais ir griovimo aprašu. Atvejai, kada rengiami šie projektai, ir statytojo pareigos (tarp jų – organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą) nurodytos Statybos įstatyme. Statinio statybos techninės priežiūros tvarka nustatyta statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“.
VTPSI inf.
