Jeigu ateitų žmogus, norintis įsidarbinti techniniu prižiūrėtoju, turintis atestatą ir 300 tūkst. litų profesinių klaidų draudimo polisą, ilgai nesvarstydamas tokį priimčiau ir jausčiausi ramus. Tokio dydžio sumai draudimo polisas išduodamas tik ilgą laiką klaidų nepadariusiems specialistams. Suprantama, tokio techninio prižiūrėtojo, už kurio klaidą draudikas sumokėjo išmoką, draudimo įmoka turi didėti, o vertė rinkoje kristi. Tačiau apie draudimo polisą fiziniams asmenims dar lieka tik pasvajoti.
Natūralu ir žmogiška, kad techniniai prižiūrėtojai neišvengia klaidų. Būtų teisinga, kad jų civilinės atsakomybės draudimas būtų panašus į vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą. Ir nors iš pradžių buvo prieštaraujančiųjų ir tam, dabar turbūt visi lieka patenkinti įvykus eismo įvykiui, ypač jeigu nenukenčia žmonių.
Keista, kad Lietuvoje veikiančios draudimo kompanijos neteikia draudimo produktų, kuriuos savo klientams siūlo jų pagrindinės kompanijos užsienio šalyse. Dar keisčiau, kad draudimo kompanijos civilinės atsakomybės draudimo polisus techniniams prižiūrėtojams išduodavo, kol šis draudimas nebuvo privalomas.
Manau, visas mechanizmas geriausiai veiktų tuomet, jeigu statybininkai ir techniniai prižiūrėtojai galėtų prisiimti realią, asmeninę atsakomybę, o ne deklaruojamą. Kompozitorius Giedrius Kuprevičius tai įvardijo kaip nuoširdžią atsakomybę.
