Izoliacinių medžiagų iš mineralinės vatos specialistai parengė PAROC „Vėdinamų sienų projektavimo vadovą“ bei atnaujino PAROC izoliacinius sprendimus, kurie padės ne tik suprojektuoti, bet ir tinkamai įrengti efektyvias, ilgaamžes vėdinamų sienų konstrukcijas.
Ką būtina įvertinti
Vėdinamų sienų konstrukcijos populiarėja tiek naujoje statyboje, tiek renovacijoje. Būtent tokios konstrukcijos yra labai patrauklios dėl savo ilgaamžiškumo, puikių eksploatacinių savybių, estetikos ir plataus apdailos variantų pasirinkimo.
Pati vėdinamų sienų konstrukcija nėra labai sudėtinga, tačiau yra keletas labai svarbių aspektų, kuriuos būtina įvertinti:
- fasado apdailos tvirtinimui suprojektuotos gembės/kronšteinai ar kitos sistemos sudaro šiluminius tiltelius, kurie ženkliai įtakoja sienų energinį efektyvumą;
- vėdinamas oro tarpas turi būti sujungtas su aplinkos oru per oro patekimo angas sienos apačioje ir oro išleidimo angas sienos viršuje ar jos dalyje, taip užtikrindamas natūralią nepertraukiamą oro apykaitą, natūralų vėdinimą;
- šilumos izoliacijos ir apsaugos nuo vėjo plokščių projektavimas ir įrengimas tiesiogiai įtakoja vėdinamos sienos energinį efektyvumą ir jos gaisrinę saugą.
Siekiant palengvinti vėdinamų sienų projektavimą, PAROC parengė „Vėdinamų sienų projektavimo vadovą“, kurio pagrindu tapo skaitinio modeliavimo ir analizės rezultatai, parengti Suomijos techninių tyrimų centre VTT.
„Vėdinamų sienų projektavimo vadovo“, pagrindu tapo Suomijos techninių tyrimų centre VTT parengti skaitinio modeliavimo ir analizės rezultatai.
Esminiai aspektai
„Vėdinamų sienų projektavimo vadovas“ apima esminius vėdinamų sienų projektavimo ir įrengimo aspektus.
Pirmiausia tai yra drėgmė. Drėgmės valdymas yra esminė pastato projektavimo proceso dalis, todėl siekiant geriausio rezultato reikia užtikrinti, kad drėgmė nepatektų į konstrukcijas, o medžiagas pasirinkti taip, kad į konstrukcijos vidų patekusi drėgmė galėtų išdžiūti.
Efektyvioms vėdinamos sienos drėgminėms savybėms pasiekti reikia pakankamo oro srauto sienų vėdinimui. Tačiau vien tik tai neužtikrina saugaus naudojimo. Kiti svarbūs faktoriai, pvz. medžiagos sluoksnio difuzinė varža, klimato apkrovos, oro pralaidumas ir kt., gali įtakoti drėgmines savybes, todėl jas būtina įvertinti taip pat.
Fasado apdailos medžiaga yra ne tik vizualus pastato atitvaros elementas – ji apsaugo sienos vidiniuose sluoksniuose esančias medžiagas nuo lietaus ir kitokio klimato poveikio. Fasado apdaila ir jos tvirtinimo sistema turi būti suprojektuotos taip, kad prasiskverbęs lietaus vanduo ar atsiradusi kondensacinė drėgmė galėtų pasišalinti iš konstrukcijos į išorę. Tai apsaugo nuo drėgmės patekimo į termoizoliacines medžiagas, tvirtinimo sistemos elementus, arba į bet kurias tvirtinimo sistemos medines dalis.
Apsauga nuo ugnies. Ugnies plitimas fasaduose visuotinai pripažįstamas kaip vienas greičiausių ugnies plitimo pastate kelių. Ugnis iš patalpų gali pasklisti fasadu įvairiais būdais, priklausomai nuo fasado sistemos tipo ir medžiagų, iš kurių fasadas sukonstruotas. Vėdinamo fasado oro tarpe susidarantis kamino efektas pagerina sienos šilumines ir drėgmines savybes, tačiau gaisro atveju šis „mechanizmas“ pagreitina ugnies plitimą ir sukelia didelę riziką viršutiniams pastato aukštams. Todėl vėdinamų sienų sistemose visada rekomenduojama naudoti nedegias šilumą izoliuojančias ir fasadų apdailos medžiagas.
Energinis efektyvumas. Sienos energinis efektyvumas priklauso ne tik nuo šilumos izoliacinių medžiagų storio ar jų savybių. Fasado apdailos medžiagų pasirinkimas turi įtaką vėdinamos sienos energiniam efektyvumui. Fasado apdailos svoris, jos tvirtinimas kelia atitinkamus stiprumo reikalavimus tvirtinimo elementams (gembėms/kronšteinams ir kt.), kurie kirsdami termoizoliacinį sluoksnį, sudaro šiluminius tiltelius. Priklausomai nuo medžiagos iš kurios yra pagamintos gembės/kronšteinai, nuo jų matmenų ir išdėstymo tankio, visos sienos šiluminė varža gali ženkliai sumažėti. Todėl, projektuojant tvirtinimo sistemas, verta rinktis gembes/kronšteinus, pagamintus iš mažai šilumai laidžių medžiagų.
Vėdinamas oro tarpas ir vėdinimo angos. Išorės oro srautas patenka pro angas į vėdinamos sienos oro tarpą, kuriame jį sušildo pastato šilumos nuostolių, praeinančių pro sieną, šiluma ir saulės spinduliuotė. Įšilimo laipsnis priklauso nuo konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento (U- vertės) ir drėgminių savybių. Esant dideliam sienos įdrėkiui, sumažėja jos šiluminė varža, o drėgmės garavimas sumažina efektyviam vėdinimui reikiamą temperatūrų skirtumą.
„Vėdinamų sienų projektavimo vadove“ yra pateikiamos lentelės trims klimato zonoms, populiariausioms sienų konstrukcijoms, skirtingų aukščių pastatams ir yra apibrėžtas reikalingas vėdinimo lygis, bei oro laidumo reikalavimai apsaugos nuo vėjo plokštėms. Čia rasite ne tik tyrimo duomenis ir rezultatus bet ir PAROC siūlomus sprendimus bei gaminius.
Atnaujintus PAROC sprendimus ir „Vėdinamų sienų projektavimo vadovą“ galite rasti PAROC internetinėje svetainėje: https://www.paroc.lt/sprendimai/statybine-izoliacija/vedinamos-sienos
[prenumerata mailpoet_form_id=”7″ bg_color=”#b1cbd9″ image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/kranas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”statybų, NT, inžinerijos” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]
PARTNERIO TURINYS
