Vilkaviškio miesto gyventojai ir svečiai šiųmetes šventes pasitiko išgražėjusioje J. Basanavičiaus aikštėje. Aikštę nuo XIX amžiaus juosė gausiausio tuomet Vilkaviškio gyventojų sluoksnio – žydų prekybininkų, amatininkų, bankininkų, pačių veikliausių miestiečių – gyvenamieji namai bei parduotuvės. Netoli aikštės stovėjo viena seniausių ir gražiausių Lietuvoje medinių sinagogų, statyta daugiau kaip prieš 400 metų.
Ilgainiui aikštė iš buvusios turgavietės tapo visuomeninės paskirties vieta, o 1996 metais čia iškilo paminklas Jonui Basanavičiui. Tačiau dėl netinkamai vykdytų vėlesnių aikštės užstatymo darbų ši istorinė ir viešoji erdvė buvo iš dalies prarasta. Aikštė tapo nepatraukli ir prastos fizinės būklės.
Tikimasi, kad sutvarkyta aikštė bus paskata kurtis vietos verslininkams. Europos Sąjungos (ES) lėšomis padaryta daug reikalingų darbų: pakeista aikštės ir jos prieigų danga, naujai įrengtos ir sutvarkytos buvusios pėsčiųjų zonos, atnaujintas apšvietimas, rekonstruotas fontanas, atnaujinta mažoji aikštės architektūra, sutvarkytos ir naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, atnaujinami želdiniai.
J. Basanavičiaus aikštės atnaujinimo darbams buvo skirta 1,1 mln. eurų, iš kurių apie 0,95 mln. eurų – ES lėšos.
„Viešosios infrastruktūros projektų nauda patiriama per socialinę ekonominę prizmę. Atnaujintos ir kompleksiškai sutvarkytos viešosios erdvės ne tik pagerina žmonių gyvenimo kokybę, bet sukuria sąlygas naujoms investicijoms, idėjoms ar aukštesnės kokybės viešosioms paslaugoms. Panašaus pobūdžio projektų 2014–2020 ES investicijų periodu dar bus ne vienas“, – sako CPVA Urbanistinės plėtros projektų skyriaus viršininkas Vygandas Alekna.
Šis projektas – vienas pirmųjų, įgyvendintas finansuojant pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“. Panašių viešųjų erdvių modernizavimo ir apleistų ar nenaudojamų teritorijų konversijos projektų pagal šią priemonę bus įgyvendinta daugiau kaip 100 dvidešimt trijuose vidutinio dydžio Lietuvos miestuose. Projektams įgyvendinti numatoma skirti iki 107 mln. eurų, iš kurių apie 99 mln. eurų – ES struktūrinių fondų lėšos.
Lietuvoje yra gana daug apleistų ir nenaudojamų teritorijų bei infrastruktūros, kurią tinkamai atnaujinus galima sudaryti sąlygas plėtotis verslui, pritaikyti socialinei ar bendruomenių veiklai. Įgyvendinus projektus, kurių tikslas ir būtų sutvarkyti šias užmirštas teritorijas, tikėtina, padės išspręsti ne vienam miestui būdingas problemas – mažėjantį gyventojų skaičių, nedarbą ir pan.
Modernizuoti viešąsias erdves, kurios vėliau taptų naujais miestų traukos centrais, žmonių susibūrimo vietomis – dar vienas šios priemonės tikslas, kuriam įgyvendinti bus skiriama bene daugiausia priemonės lėšų. Sutvarkius viešąsias erdves, sudaromos palankesnės sąlygos verslui.
Trečioji sritis, į kurią orientuoti priemonės „Miestų kompleksinė plėtra“ projektai – gyvenamosios aplinkos gerinimas gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose. Už ES lėšas bus kuriamos ir atnaujinamos vaikų žaidimų aikštelės, tvarkomas gatvių apšvietimas, sutvarkoma aplinka ir poilsio zonos, automobilių stovėjimo aikštelės.