Pavilanskas.
Sąmoningumas skatinamas ir baudomis
Sąvartyno veiklos pradžioje nuo 2007 metų už toną atliekų buvo nustatytas vos 5,5 euro mokestis. Vėliau 4–5 metus mokestis už toną atliekų buvo apie 19 eurų. Dabar tas pats kiekis atliekų priimamas už 32 eurus. Jeigu atliekų surinkimo mokestis gyventojams būtų atitinkamai padidinamas, specialistai neabejoja, kad žmonių sąmonėje įvyktų lūžis. Jie imtų galvoti, kad labiau verta rūšiuoti atliekas, o išmestų tik tas, kurių negalima išrūšiuoti.
„Tačiau tokių žingsnių nesiimama. O žmonės iš principo yra tinginiai ir kol jie nebus priversti rūšiuoti atliekas, tol jie to nedarys. O priversti galima arba finansiniu skatinimu, arba baudomis. Čia nėra išradimas, tokius principus naudoja daugelis Vakarų Europos šalių. Pas mus pabrėžiamas švediškas ar vokiškas sąmoningumas, tačiau ten žmonės supranta, kad tvarka yra tvarka ir teks mokėti baudas, jeigu nesilaikai nustatytų taisyklių. Pas mus dar nėra griežtos tvarkos – gyventojai už kažką neva sumoka, dalį mokesčio padengia kas nors kitas, kas nors bus apmokestinta ateityje. Tad atliekų tvarkymo sąnaudos pateikiamos visai kitokios, negu yra iš tiesų“, – paaiškino VAATC direktorius.
Tad kokios iš tiesų turėtų būti atliekų tvarkymo sąnaudos? Atliekų tvarkytojai mano, kad kainą galėtų sudaryti kelios dedamosios: sąvartynui skirtos žemės sklypo, sanitarinių apsaugos zonų, investicijų į infrastruktūrą, techniką bei įrangą, sąvartyno eksploatacijos ir uždarymo. Viską suskaičiavus ir nustačius realią atliekų surinkimo bei tvarkymo kainą gali nebelikti norinčiųjų atliekas vežti į sąvartyną – gyventojai ar įmonės stengtųsi nepalikti atliekų arba jas tiesiog susitvarkytų.
Kalbant apie statybos atliekas reikia paminėti, kad jos nėra vienalytės. Betono, mūro atliekų, kurios perdirbtos yra lengviausiai panaudojamos, susidaro tik atliekant senų statinių griovimo darbus. Statant naujus pastatus daugiau būna mišrių atliekų. Atliekų tvarkytojai pastebi, kad didžiosios statybų kompanijos į sąvartynus išveža labai nedaug atliekų, jos gali bemaž viską sutvarkyti statybų aikštelėje.
Gyventojai statybos atliekas turi galimybę pristatyti į Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro eksploatuojamas aikšteles (informacija apie tai – www.vaatc.lt).
KOMENTARAS
Svarbiausia – nepalikti ekologinių bombų
Vilniaus vicemeras Jonas PINSKUS
Pigiausias atliekų tvarkymo būdas – nuvežti į sąvartyną ir ten palaidoti. Tačiau taip elgdamiesi kuriame ekologines bombas. Viena vertus, nors ir skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, plastikas suyra per šimtą metų, lieka neaišku, kokių padarinių dėl to gali kilti. Kita vertus, ar esame per daug turtingi, kad energinę vertę turinčias atliekas galime užkasti sąvartyne?
Rūšiavimas, deginimas – visiškai kitas atliekų tvarkymo lygis. Tinkamai panaudoję atliekas galime gauti nemažai naudos: pagaminti naujų produktų arba energijos. Bet nereikia į tai žvelgti tik ekonominiu aspektu. Socialinė atsakomybė ir ekologija irgi labai svarbu. Galbūt ne visada paisoma ekonominių dalykų, galbūt ne visuomet svarbus atrodo socialinės atsakomybės klausimas, tačiau apie ekologiją privalome galvoti visada. Mat kyla pavojus užteršti gruntą, vandenį – tai, kas mus maitina.
Kalbant apie Vilniaus regioną, šiandien su atliekomis čia tvarkomasi tikrai gerai, kiti regionai netgi pavydi.
