Vėliau įsitvirtino vienuolyno sodų kultūra, dvarų kultūra, dabar atnešama japoniškų sodų kultūra. Tai neišvengiamas miesto veido kitimas“, – komentavo pašnekovas.
Vilniuje, pripažino jis, dar labai daug nesutvarkytų bendrojo naudojimo erdvių. Bendrajame plane tokios vietos pažymėtos žaliai, tačiau realybėje ten auga trys krūmai ir viksvos. „Japoniško sodo idėjai įgyvendinti buvo rasta erdvė, svarbi miestui. Tai buvusi senosios Neries vagos dalis, kurios atkūrimas buvo sena svajonė“, – projekto pradžią priminė M. Pakalnis.
Vilniaus japoniško sodo koncepciją parengė pasaulinio lygio Japonijos kraštovaizdžio architektai tėvas ir sūnus Shiro Nakane bei Yukihiro Nakane. Minėta Vilniaus japoniško sodo koncepcija 2013-ųjų balandį buvo pristatyta miesto savivaldybei ir Vilniaus rotušėje visuomenei.
Viešosios įstaigos „Vilniaus japoniškas sodas“ direktorė Laimutė Velionaitė pasakojo, kad šiuo metu ieškoma lėšų techniniam japoniško sodo projektui parengti. Tuomet bus galima prašyti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos.
Tvarkosi ne tik sostinė
Architektas-urbanistas M. Pakalnis pastebi, kad ne tik sostinėje, bet ir mažesniuose miesteliuose žmonės noriai tvarkosi aplinką. Tiesa, kai kurie mažesni miestai gavę ES paramą pridarė su savo viešosiomis erdvėmis keistų dalykų. Pirmiausia – per viešuosius pirkimus įsigiję vienodų, bet jiems visiškai netinkamų objektų, pavyzdžiui, mažosios architektūros elementų.
„Miesteliai turi savo istoriją, tradicijas, tik reikia supratimo, ką ir kodėl darai. Jei požiūris formalus, tada nupirkai suoliukų, šviestuvų, ir viskas tuo baigiasi. Bet jei atsakingai žiūrima į istoriją, stengiamasi kuo labiau ją atgaivinti“, – kalbėjo architektas.
2012 metais Marijampolėje baigtas rekonstruoti dar sovietmečiu įrengtas Poezijos parkas. Marijampolės savivaldybės vyriausiasis architektas Vladas Vilkauskas pabrėžė, kad pabaigus rekonstrukcijos darbus parkas pagyvėjo: jame pagausėjo ir lankytojų, ir vykstančių renginių. Marijampolėje sutvarkytas ir dar vienas – Vytauto – parkas. Parkai, esantys miesto pakraštyje, anot V. Vitkausko, prižiūrimi, tvarkomi, tačiau kol kas nerekonstruoti.
Utenos rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyresniajai specialistei Jūratei Paragytei parkai irgi atrodo itin svarbūs miesto įvaizdžio formavimo elementai. Miesto plane numatyta 12 parkų, šiuo metu įrengti keturi.
Miesto plėtros planuose parkus prie upelių ir ežerų nutarta išdėstyti taip, kad žalieji plotai jungtųsi vienas su kitu ir keliautų per visą miestą.
