Renovacija turėtų būti atliekama kitaip – kompleksiškai, vykdant rimtesnę atranką. Dabar yra renovuotų mokyklų, kurios neturi mokinių“, – teigė V. Blinovas. Jis tiki, kad Baltupių progimnazija gali tapti tokios kompleksinės renovacijos pavyzdžiu. Praėjusiais metais jo iniciatyva progimnazija tapo S. Kuncevičiaus vadovaujamų VGTU Architektūros fakulteto ketvirtakursių darbo renovacijos tema objektu.
„Prašiau jų kurti negalvojant apie pinigus ir tokius projektus, kad 80 proc. vertintojų pasakytų, jog tai – nesąmonė“, – nusijuokė V. Blinovas.
Ministerija pasiryžusi kurti mokyklų
rekonstrukcijos gaires
Dalis iš 20 studentų darbų dar šiandien eksponuojami progimnazijoje, o procesas tęsiasi – įstaiga pateko į Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) kuruojamą Bendrojo ugdymo mokyklų modernizavimo įrengiant šiuolaikines mokymosi erdves investicijų projektą. Garsiai neskelbdama ŠMM rengiasi naujo modelio mokyklų modernizacijai, kurios, pasak švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, ilgainiui turėtų sulaukti dauguma šalies mokyklų.
Iš ŠMM administruojamų ES struktūrinių fondų lėšų į švietimo įstaigų infrastruktūrą 2014–2020 metais planuojama investuoti apie 80 mln. eurų. Prioritetas modernizuojant švietimo įstaigas – mokyklų pastatų vidaus pertvarkymas. Tad daugiau kaip pusė šios sumos bus skiriama bendrojo ugdymo įstaigoms modernizuoti ir mokyklų aprūpinimui mokymosi įranga. Kitos švietimo infrastruktūrai numatyto finansavimo dalys bus skirtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio vaikų ugdymo prieinamumui didinti, neformaliajam vaikų bei jaunimo ugdymui plėtoti.
Bendrojo ugdymo mokyklų modernizavimo įrengiant šiuolaikines mokymosi erdves investicijų projekto tikslas – ieškoti racionaliausio tokių tipinių mokyklų erdvių modernizavimo būdo. Pagal parengtus techninius projektus bus rekonstruojamos septynios edukacinės ŠMM atrinktų tipinių mokyklų erdvės. Tarp atrinktųjų – ir Baltupių progimnazija. Ministerija tikisi, kad pasibaigus projektui galės pateikti projektuotojams aiškias rekomendacijas, kaip mokymo patalpas geriau pritaikyti pagal vaikų amžių, ugdymosi poreikius, mokymosi programas.
„Mokyklų erdvės turi būti tinkamos vaikų kūrybingumui ugdyti ir individualiems jų gebėjimams skleistis, o mokytojai čia turi atrasti įvairesnį pedagoginių galimybių spektrą“, – žurnalo „Statyba ir architektūra“ kalbintų architektų vizijai pritaria ministras D. Pavalkis.
Planuojama parengti architektūrinius edukacinių erdvių rekonstrukcijos modelius, jų techninius projektus padaryti prieinamus visoms to paties tipo mokykloms. Ministerijos specialistų nuomone, tipinių mokyklų erdvės ir jų problemos yra tapačios, vadinasi, tai gali būti sprendžiama centralizuotai.
Tad Baltupių gimnazija ir vėl turi vilčių panaudoti savo poreikiams kiek daugiau nei 1 mln. litų – apie 300 tūkst. eurų. Ir planų turi, tik už daug didesnę sumą: be kitų pertvarkymų, norima uždengti mokyklos kiemą stogu, kad atsirastų šildomų erdvių, kuriomis būtų galima naudotis ištisus metus.
V. Blinovas įsitikinęs, kad kuriant demonstracinius projektus reikia padaryti truputį daugiau, negu tik sutvarkyti – privalu siekti įgyvendinti išskirtines idėjas: „Žinoma, ta suma yra nedidelė, visoms reikmėms neužteks, ir gal moksleivių tėvai po to sakys, kad geriau ne stogą dengti reikėjo, bet kokias interaktyvias lentas įrengti.
