Vilnius turi ambicijų tapti ne tik informacinių technologijų, lazerių pramonės, finansinių paslaugų centru, galinčiu konkuruoti su didžiosiomis Europos sostinėmis, bet ir miestu, kuris didžiuosis suteikiama gyvenimo kokybe. Vienas po kito sostinėje dygsta verslo centrai, pristatomi inovatyvūs viešosios infrastruktūros tvarkymo projektai.

Dalis projektų atgulė į stalčius

Dešiniajame Neries krante sutelkta bene daugiausia finansinių paslaugų centrų ir ši teritorija toliau vystoma. Vilnius turi vieną pranašumą prieš didžiuosius Europos megapolius, kuriuose jau seniai suprojektuotas ir užstatytas kiekvienas centimetras: dešinioji Neries krantinė ir šalia esančios teritorijos išgyvena prisikėlimo laikus ir ateities sostinės bei jos finansų centro veidas gimsta dabar. Juokaujama, kad būtent ši sostinės teritorija seniai yra tapusi architektų Marso lauku, kur laužomos ietys ir skubamos švęsti ateities pergalės.

Dešiniajame Neries krante turėjo iškilti ne tik prieštaringai vertinamas Ermitažo–Guggenheimo muziejus. Su šia teritorija siejama ir dar viena ambicinga idėja. Ne vienerius metus verda diskusijos apie tai, kad Vilniaus spūsčių bėdą išspręstų metro linija, o centrinė metro stotis galėtų būti įkurta šalia Nacionalinės dailės galerijos. Tiesa, šios idėjos įgyvendinimo, kaip ir naujo muziejaus statybų, sostinės valdžia kol kas nėra įtraukusi į artimiausius ateities planus.

Vizija gimė dar sovietmečiu

Anot Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Vilniaus skyriaus pirmininko, architekto, docento Lino Naujokaičio, dešiniojo Neries kranto užstatymo vizijos pradėtos kurti dar praeito šimtmečio antrojoje pusėje, kai Algimantas Nasvytis su broliu Vytautu Nasvyčiu ir kitais žymiausiais to meto kolegomis architektais parengė Vilniaus miesto „Centro pertvarkymo ir plėtros detaliojo plano projektą 1961–1962 m.“.

Pagal šį projektą dešiniajame Neries krante pastatyti šiandien visiems puikiai žinomi statiniai: Baltasis tiltas, „Lietuvos“ viešbutis, Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė ir kiti svarbūs naujosios miesto centro dalies pastatai.

Nepriklausomybė atnešė permainų

Kitas didelis žingsnis, vystant šią teritoriją, pasak pašnekovo, žengtas jau šalies nepriklausomybės laikais. „Apie 2000-uosius, atsigaunant nepriklausomos Lietuvos ekonomikai, būtent dešiniajame Neries krante ėmė kurtis pirmieji stambesni verslo centrai Vilniaus mieste. Tuo metu naujoji miesto valdžia, vadovaujama mero Artūro Zuoko, žengė esminį žingsnį – nusprendė kompleksiškai investuoti į naujo miesto centro dalies dešiniajame Neries krante išvystymą“, – pasakojo architektas.

Tuomet savo užmojus Vilniaus savivaldybė įrodė ne žodžiais, o darbais. Pašnekovas prisiminė, kad anuomet buvo parduota apie 50 savivaldybei priklausančių pastatų, išsibarsčiusių po visą miestą, ir šios lėšos skirtos dešiniojo Neries kranto vystymui ir plėtrai.

Įdomu, kad nuo 2004 iki 2008 m. dešinysis Neries krantas tapo didžiausia statybų aikštele Baltijos valstybėse ir visame regione, į šią teritoriją buvo investuota 221 mln. eurų, o 2011– 2015 m. investicijos į šio projekto vystymą siekė 175 mln. eurų.

Permainų taip pat dešimtmečiais laukti neteko: iškilo naujas savivaldybės pastatas, o greta išdygo bendrovių „Hanner“ ir „Ranga IV“ aukštybiniai pastatai, „Europos“ prekybos centras, suformuota „Europos“ aikštė, rekonstruotas Konstitucijos prospektas. „Tai buvo didelis pirmasis ir labai svarbus proveržis, paskatinęs tolesnį teritorijos vystymą. Tuo pat metu buvo suformuluota aukštybinių pastatų statybos ideologija mieste, pradėta formuoti vadinamoji architektūrinė kalva“, – pasakojo L. Naujokaitis.

Paklaustas, kuris iš dešiniajame upės krante esančių statinių galėtų būti laikomas tuo, kuris padiktavo tam tikrą stilių tolesnei plėtros vizijai, architektas nurodė keletą. Tai Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities administracijos pastatai, įmonės „Hanner“ biurų pastatas ir „Europos“ prekybos centras, bendrovės „Ranga IV“ aukštybinis gyvenamasis pastatas. Būtent tarp Konstitucijos prospekto ir Lvovo gatvės minėtų pastatų suformuotas kvartalas su pirmąja nepriklausomos Lietuvos sostinės „Europos“ aikšte ir buvo tie nauji projektai, suteikę kryptį tolesnei dešiniojo Neries kranto plėtrai.

Miestas dar pasikeis

Nors dešiniojo Neries kranto dangoraižiai jau seniai nei vilniečių, nei miesto svečių nebelaikomi kraštovaizdžio naujove, visą praėjusį dešimtmetį šioje teritorijoje dangų raižė statybiniai kranai ir plušo statybininkai.

Kalbėdamas apie tai, kaip atrodė dešinysis Neries krantas prieš 10–15 m. ir kokie svarbiausi pokyčiai įvyko, L. Naujokaitis teigė: „Aukštybinių pastatų kalva vis pilnėjo. Architektai nuolat ieškojo šios architektūrinės kalvos geriausios išraiškos, buvo parengtos bent kelios studijos, kuriose turėjo būti išdėstyti šios kalvos formavimo principai ir parametrai. Tiesą sakant, šios paieškos dar nesibaigė ir, matyt, negali pasibaigti, nes juk mietas gyvas organizmas, kasdien diktuojantis naujas sąlygas.“

Architektas teigė neabejojantis, kad dešinįjį Neries krantą papildys nauji pastatai. Jo teigimu, miesto bendrajame plane numatyta gana didelė teritorija, kuri šiandien menkai teišnaudota, tad vietos ir galimybių plėtrai tikrai yra. Nėra išnaudotas visas šios teritorijos potencialas ir šiuo atveju reikia vertinti didžiulę teritoriją tarp Neries upės, Kalvarijų, Žalgirio ir Geležinio Vilko gatvių.

„Dešiniojo Neries kranto investicinė teritorija dar neįgavo baigtinių bruožų. Be statomų pastatų ir formuojamų kvartalų, būtina išspręsti ir struktūrinių gatvių minėtos teritorijos (tarp Konstitucijos pr. Kalvarijų, Žalgirio ir Geležinio Vilko g.) viduje klausimą“, – akcentavo LAS Vilniaus skyriaus pirmininkas. Jis priminė, kad būtinas Neries žemutinės terasos aplink Baltąjį tiltą sutvarkymas iš pagrindų, trūksta Upės gatvės pertvarkymo ir dviejų lygių ryšio su šiaurine Konstitucijos pr. užstatymo dalimi.

Kas laukia Vilniaus verslo centro dar po dešimtmečio? „Norėtųsi tikėti, kad bus rūpinamasi ne pavieniais pastatais ir tik šalia jų esančia infrastruktūra, bet ir kad dešinysis Neries krantas sulauks kompleksinio teritorijos tvarkymo proveržio. Jau tikrai atėjo laikas parko zonos įkūrimui Neries pakrantėje ir naujos viešųjų erdvių sistemos Baltojo tilto ir Senosios Ukmergės gatvės erdvinio koridoriaus ašyje atsiradimui“, – permainų Vilniui linkėjo architektas L. Naujokaitis.

Sporto rūmai virs Kongresų centru

Regis, per sostinę besiritanti pokyčių banga dar tik įsibėgėja: permainų jau sulaukė ir šalia Mindaugo tilto esanti Neries krantinės teritorija – nuo Baltojo tilto būtent čia persikėlė statybų darbai.

2017 m. pristatydamas visuomenei Bendrojo miesto plano koncepciją, sostinės meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad dešinysis Neries krantas yra viena iš tų teritorijų, kuriose per artimiausią dešimtmetį įvyks daugiausia pokyčių. Čia atsiras ne tik naujų biurų ir viešbučių, gyvenamosios paskirties statinių, bet ir numatytos naujos viešosios erdvės-parkai, dviračių ir pėsčiųjų takai. Permainų laukia ir Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, juos planuojama pertvarkyti į Kongresų centrą.

„Tam, kad turėtume gyvą, žalią, daugiafunkcį miestą – ateities sostinę, reikalingas ir atitinkamas vilniečių nusiteikimas. Plane jau dabar paliestos tos miesto dalys, kuriose per artimiausius 10 m. vyks didžiausi pokyčiai: daugiabučių kvartalai, dešinysis Neries krantas, Naujoji Vilnia ir Grigiškės, stoties, Naujininkų ir oro uosto teritorija bei priemiesčiai“, – anuomet kalbėjo miesto meras.

Vienas po kito dygsta viešbučiai

Tarp prioritetinių investicinių projektų ir miesto plėtros planų minimas dešiniosios Neries krantinės rekonstrukcijos projektas. Jis apima buvusio „Žalgirio“ stadiono, Koncertų ir sporto rūmų teritoriją, teritorijas aplink Baltąjį tiltą, o anot miesto plėtra ir vystymu besirūpinančių ekspertų, Šnipiškės priartins miestiečius prie poilsį ir įkvėpimą teikiančios Neries upės.

Netrukus dešiniajame upės krante esančioje teritorijoje duris atvers viešbutis „Marriott“, verslo centras „Business Stadium West“, naujakurių lauks keli daugiabučiai namai gyvenamajame kvartale „Centro rezidencija“. Svarbiu teritorijos akcentu taps pėsčiųjų promenada, kuri bus įrengta pagal architektų biuro „Martha Schwartz Partners“ sukurtą koncepciją.

Dešiniajame Neries krante artimiausiu metu įsikurs ir daugiau viešbučių: prie Mindaugo tilto „Vičiūnų“ grupė stato „DoubleTree by Hilton“, o Rinktinės gatvėje, priešais buvusį Žalgirio stadioną, Prancūzijos viešbučių tinklas „Accor Hotels“ stato viešbutį „Ibis“.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 5.