Darnaus judumo mieste (DJM) planų rengimas Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Darnių ateities miestų vizijas jau susikūrė Vilnius, Klaipėda, Panevėžys. Į juos lygiuojasi ir kitos šalies savivaldybės.

[su_quote]Apie 12 mln. Eur ketinama investuoti į intelektines transporto sistemas, pėsčiųjų infrastruktūrą, dviračių saugyklas, viešojo transporto informacines švieslentes ir kt.[/su_quote]

Numatomi pokyčiai

Kauno DJM plane numatytos priemonės iki 2030 m. turėtų kardinaliai pakeisti kauniečių judėjimo mieste įpročius.

Šis planas – strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas yra spręsti Kauno miestui kylančius susisiekimo iššūkius, įgyvendinti tarptautinės transporto politikos nuostatas ir padaryti miestą patogų tiek vietos gyventojams, tiek miesto svečiams.

Tikimasi, kad dokumente numatytų sprendinių įgyvendinimas padės sukurti infrastruktūrą, kuri skatintų sveiką gyvenimo būdą ir didintų gyvenamosios aplinkos patrauklumą mieste.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus duomenimis, 57 proc. kauniečių kasdienėms kelionėms renkasi automobilius, 29 proc. naudojasi viešuoju transportu, 10 proc. vaikšto pėsčiomis ir 4 proc. važinėja dviračiais.

Per pastaruosius 5 metus mieste įregistruotų automobilių skaičius padidėjo nuo 109 iki 118 tūkstančių.

Įgyvendins dviem etapais

Anot Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tado Metelionio, DJM planas skirtas kelionių skaičiui automobiliais, ypač miesto centre, mažinti. Juolab kad transportas yra didžiausias aplinkos teršėjas.

Kitais sprendiniais bus siekiama sutrumpinti kelionių viešuoju transportu Kaune laiką, sudaryti patogias sąlygas dviratininkų ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių judumui mieste, skatinti kauniečius daugiau judėti pėsčiomis.

Plane numatyta toliau tvarkyti pėsčiųjų takus, įrengti naujas viešojo transporto juostas, tęsti autobusų ir troleibusų parko atnaujinimą, plėsti dviračių takų tinklą, kuris šiuo metu siekia 90 kilometrų.

Kauno DJM planui įgyvendinti numatytos Europos Sąjungos lėšos. Pirmasis etapas apims kelerius ateinančius metus. Apie 12 mln. Eur ketinama investuoti į intelektines transporto sistemas, pėsčiųjų infrastruktūrą, dviračių saugyklas, viešojo transporto informacines švieslentes ir kt.

Antrasis etapas bus įgyvendinamas iki 2030 metų. Pagal parengtą strategiją planuojama investuoti į viešąjį transportą, bevariklį transportą ir jo pritaikymą specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Skaičiuojama, kad visam sprendinių paketui įgyvendinti prireiks 300 mln. Eur investicijų.

Automobilių miestas

Vienos iš Kauno DJM planų rengėjos, įmonės PUPA (angl. Public Urbanism Personal Architecture), įkūrėjas ir vadovas, architektas-urbanistas Tadas Jonauskis teigė, kad šis strateginio planavimo dokumentas yra gana didelės apimties.

Eksperto tvirtinimu, baigiamame rengti plane numatytomis priemonėmis kauniečiai bus skatinami labiau rinktis ne asmeninius automobilius, o kitas transporto rūšis.

„Kaunas – automobilių miestas. Nors miestiečiai, palyginti, vis dar dažnai naudojasi viešuoju transportu, tokių kauniečių skaičius mažėja ir dėl senstančios visuomenės, ir dėl persikėlimo gyventi į užmiestį. Paskui gyventojus keliasi ir dalis verslo, kuriasi naujos darbo vietos, o tokius pramoninius rajonus kaip Kauno LEZ ar prie IX forto ir magistralės „Via Baltica“ įsikūrusias naujas įmones sunkoka pasiekti net dviračiais“, – pasakojo T. Jonauskis.

Anot architekto-urbanisto, plane numatyta kauniečius skatinti keliauti ir mažiau taršiais automobiliais, pavyzdžiui, elektromobiliais. Kad būtų sumažintas transporto keliamas triukšmas, spūstys ir išmetamųjų taršos dalelių koncentracija Kauno centre, jame numatyta eismo ribojimo zona. Ši laipsniškai būtų plečiama nuo senamiesčio iki Laisvės alėjos prieigų.

Dviračių saugyklos

„Automobilių gausa yra problematiškas dalykas ne tik Kauno centre, bet ir daugiabučių kiemuose, kuriuos pasiūlėme pertvarkyti taip, kad pastatytas transportas netrukdytų pėstiesiems. Būtent todėl bus atnaujinta daug pėsčiųjų takų tankiai apgyvendintose miesto vietose. Numatyta, kad jie ves įvairių visuomeninių įstaigų link“, – tęsė pašnekovas.

T. Jonauskio teigimu, svarbu, kad kauniečiai pėstute galėtų pasiekti parduotuvę, paštą, turgų, polikliniką. Be abejo, ne mažiau svarbi ir dviračių infrastruktūros plėtra. Vienas sprendinių – įrengti magistralines jungtis, kurios sujungtų skirtingus miesto rajonus. Jos turėtų būti aiškios, tiesios ir paprastos naudoti.

Kauno DMJ plano rengėjai numatė bandomąjį sprendinį – dviračių saugyklas. Manoma, kad jos labai pravers į miesto centrą užsukusiems dviratininkams ar daugiabučių gyventojams. Tokias saugyklas galėtų administruoti savivaldybė, verslas arba patys gyventojai. Jos gali būti ir automatizuotos.

Numatyta ir nemažai „minkštųjų“ priemonių – mokymai viešojo transporto vairuotojams, darnaus judumo mokymai mokyklose.

Ministerijos apdovanojimai

Susisiekimo ministerijos duomenimis, parengtus ir patvirtintus DJM planus, be Kauno, jau turi 19 Lietuvos miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, taip pat miestai, turintys kurorto statusą.

Parengtuose planuose didelis dėmesys skiriamas pėsčiųjų, dviračių, viešojo transporto infrastruktūrai, tinkamam žmonių, turinčių specialiųjų poreikių, infrastruktūros pritaikymui.

„Miestai ir jų gyventojai paprastai kenčia nuo eismo spūsčių, triukšmo ir oro taršos, o aplinkai draugiškos transporto priemonės, keliavimas derinant skirtingus būdus padeda spręsti šias problemas. Džiaugiuosi, kad miestai stengiasi gyventojams pasiūlyti alternatyvius susisiekimo būdus, kurie jiems būtų tokie pat patrauklūs ir patogūs kaip ir kelionė automobiliu“, – yra teigęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Šiemet balandį vykusiame Darnaus judumo forume buvo paskelbti ateities miestai, kurių darnaus judumo scenarijuose iki 2030 m. numatytos labiausiai keliavimo įpročius keičiančios ir aplinkai draugiškiausios judumo priemonės. Susisiekimo ministras ateities miesto apdovanojimus įteikė Vilniaus, Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybėms.

Sostinės savivaldybė apdovanota už aktyvų visuomenės įtraukimą į DJM plano rengimo procesą ir siekį išpildyti gyventojų lūkesčius. Klaipėdos miestas apdovanojimą pelnė už ambicingiausią darnaus judumo mieste viziją. Panevėžys įvertintas už aktyvų dalyvavimą darnaus judumo iniciatyvose.

Savivaldybių parengtus DJM planus vertino ir nugalėtojus atrinko Susisiekimo ministerijos sudaryta Darnaus judumo mieste plano komisija.

Straipsnis paskelbtas žurnale „SA.lt“ (Statyba ir architektūra) | 2019 birželis.