Pastarieji dažniausiai daugiau ir išlošia, – patikino A. E. Paslaitis. – Ne tik ekonomiškai – atsiskleisti galintis architektas sukurs didesnės meninės vertės pastatą, tokį, kuris taps verslininko vizitine kortele.“
Patariamuoju organu šalies architektūrinės-urbanistinės ekspertų tarybos (jos veikia ir Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Neringoje, o kreiptis dėl ekspertizės galima nebūtinai į savo regiono tarybą) tapo maždaug prieš 15 metų. Anksčiau jų pastabos buvo privalomos – tarybų nurodytas klaidas reikėdavo ištaisyti.
Bene jauniausias VAUET narys, architektas Rokas Kilčiauskas, pripažino, kad šiandien tik rekomendacinio pobūdžio išvadas formuluojantys ekspertai kartais pasijunta tuščiai malantys liežuviais – kai nepaisydamas jų argumentų traukinys nuvažiuoja kita kryptimi.
„Tai blogoji pusė, bet mes matome ir kitokį poveikį, kai ekspertams patarus architektai peržiūri tam tikrus sprendinius ir atneša vėliau ne sukandę dantis – šekit ir turėkit, – o pasirengę dalyvauti normalioje profesionalų diskusijoje. Ir galiausiai projektai pagerėja. Laimėtojas čia vienas – miestas ir jo aplinka“, – komentavo R. Kilčiauskas.
Pasigenda konkretaus ekspertuotinų objektų įvardijimo
Vis dėlto keisti VAUET statusą iš patariamosios į sprendžiamąjį balsą turinčią instituciją R. Kilčiauskas nesiūlo. „Privalomumas galėtų būti ne mūsų sprendiniuose, o tų institucijų, kurios kreipiasi į mus, dokumentuose – kad miestų vyriausieji architektai, miestų plėtros departamentų vadovai galėtų pasinaudoti mūsų išvadomis, nebūtų įpareigoti asmeniškai atrinkti ekspertuotinus darbus, imtis teisėjo vaidmens, kaip dabar tenka miesto vyriausiajam architektui, nes būtent tokia atsakomybė suteikia galimybę rastis manipuliacijoms ir sąmokslo teorijoms“, – sakė R. Kilčiauskas.
Miesto vyriausiajam architektui, įsitikinęs pašnekovas, būtų paprasčiau dirbti, jei patobulinus ekspertų tarybos veiklos reglamentą būtų tiksliai nustatyti kriterijai ar objektų (ne tik pastatų, bet ir tūrių, teritorijų), kurie turi būti aptariami ekspertų taryboje, kategorijos. Pavyzdžiui, vieši ar europinėmis lėšomis finansuojami projektai.
Tobulintinų aspektų VAUET veikloje mato ir sostinės vyriausiasis architektas. „Kartais, kai koks nors ekspertų tarybos narys ar jo kolega pristato projektuojamą objektą, susidaro įspūdis, kad veikia klano interesai, – sakė A. Blotnys. – Susiklosto gana miglotų situacijų – pasakytum, kad varnas varnui akies nekerta… Tai išimtiniai atvejai, bet…“
Architektūros-urbanistikos ekspertų tarybose įprastai svarstomi centrinėse miestų dalyse esantys visuomenei svarbūs objektai.
Iliustracijos iš www.architektusajunga.lt
R. Kilčiauskas tokius kaltinimus neigia: „Pasakyčiau atvirkščiai – kai kerta varnas varnui, tai žiežirbos skyla.
Vadinamojo klano diskusijos – dar intensyvesnės. Nėra taip, kad būtų profesionaliai neargumentuotų pastabų ar kad matyčiau užslėptų ėjimų. Būtų keista, jeigu būtų kitaip – ekspertų taryboje dirba kompetentingi architektų bendruomenės išrinkti autoritetai. Sakyčiau, kad tokie įtarimai – ankstesnio laikotarpio atgarsiai.“
Vis dėlto R. Kilčiauskas pripažino: nemažai jaunų architektų tiki tomis sąmokslo teorijomis ir deklaruoja, kad kaip tik dėl nepasitikėjimo LAS struktūrų sprendimų skaidrumu nestoja į profesinę sąjungą. VAUET narys diskusijose su skeptikais renkasi iš dviejų pozicijų: arba konstatuoja jų teisę netikėti, arba siūlo kalbėti po to, kai ateis į posėdį ir patys pamatys, kaip šie vyksta.
Diletantiška nuomonė laimi vis dar per dažnai
Kadenciją Panevėžio architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos ir LAS Panevėžio skyriaus pirmininko poste ką tik baigusi architektė Loreta Paulauskienė pasakojo, kad panevėžiečiai ekspertai savo įtakos sferą su savivaldybe suderinę būtent taip, kaip vilniečiai dar tik svajoja. Jų sutartyje tiksliai aptarta, kokie objektai turi būti svarstomi ekspertų taryboje.
