Blog

Architektūros [pokalbių] fondas: projektas „Septintosios dienos architektūra“

Lenkijos institutas Vilniuje ir Architektūros fondas kviečia į projekto „VII dienos architektūra“ pristatymą. Projekto autoriai – Iza Cichońska, Karolina Popera ir Kuba Snopek – pristatys pokario Lenkijos sakralinės architektūros fenomeną, kuomet, be tiesioginės paskirties, ši architektūra tapo pasipriešinimo komunistų valdžiai ir krikščionybės svarbos lenkų tautinei savimonei išraiška.

„VII dienos architektūra“ arba po II Vatikano susirinkimo 1963-65 m. suklestėjusios lenkų sakralinės architektūros fenomenas – tai ne tik pastatai, bet ir niekur kitur neregėtas tokio masto pasipriešinimas sovietų valdžiai. Sakoma, kad Lenkijos Liaudies Respublikos laikais katalikų maldos namų statybos mastai buvo tiesiogiai proporcingi protesto demonstracijų kiekiui. Po II pasaulinio karo, tarp 1945 ir 1989 metų, nepaisant komunistinės valstybės priešiškumo religijai, iš pažiūros pasaulietinėje valstybėje iškilo 3780 bažnyčių. Kaip rašo projekto autoriai, tai buvo „turbūt didžiausias visuomeninis statybų pakilimas Lenkijos istorijoje“. Šį reiškinį galima apibūdinti kaip septintosios dienos architektūrą.

Bažnyčių statyba buvo ir tikėjimo išraiška, ir protesto prieš vyriausybę forma. Jų ypatingos raiškos ir kokybės architektūra buvo sustingusios centralizuotos valstybės įtrūkių simbolis. Galiausiai šie bendruomeniniai kultūriniai projektai netruko tapti esminėmis Lenkijos demokratizacijos vietomis.

Įdomu tai, kad didžioji dauguma šių statinių pastatyti išskirtinai parapijiečių pastangomis ir suaukotomis lėšomis. Tikinčiųjų bendruomenės dalyvavo į bažnyčių statybos procese nuo projektų gimimo iki masinio dalyvavimo statybose, finansavimo ar statybinių medžiagų organizavimo. Esminis pokario laikotarpiu gimusių bažnyčių bruožas – jų įvairovė. Komunizmo epochoje, kur viskas privalėjo būti unifikuota, bažnyčios tapo erdve architektūros laisvei. Lenkijos bažnyčios atspindi platų estetinių ir formalių sprendimų spektrą nuo tradicinės architektūros iki avangardo.

Karolina Popera, Iza Cichońska ir Kuba Snopek.

Karolina Popera, Iza Cichońska ir Kuba Snopek.

Šį iki šiol sistemiškai nenagrinėtą reiškinį ėmėsi tirti jauni architektai iš Vroclavo: I. Cichońska, K. Snopek, K. Popera. Projektas prasidėjo įsteigus visuotinį interneto archyvą (www.architektura7dnia.pl), kuriame buvo galima surinkti nuotraukas, informaciją ir prisiminimus. 2016 m. archyve surinktos medžiagos pagrindu buvo išleista knyga „VII dienos architektūra“ – pirmasis pokario Lenkijos sakralinės architektūros gidas, kuriame buvo šimtai detalių aprašų, dešimtys žemėlapių, ikonografinės medžiagos, liudijančios daugiau ar mažiau žinomų Lenkijos bažnyčių istoriją. Gidas „VII dienos architektūra“ dienos šviesą išvydo kaip vienas iš Vroclavo-Europos kultūros sostinės 2016 projektų ir iš dalies buvo finansuotas Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos.

Projekto pristatyme Nacionalinėje dailės galerijoje Lenkijos instituto ir Architektūros fondo svečiai plačiau pristatys įspūdingą Lenkijos sakralinę architektūrą bei būdingiausius ir originaliausius objektus, pastatytus per pastaruosius 50 metų. Šių bažnyčių istorija bus atskleidžiama pokalbyje su tyrėjais ir architektais, naudojant fotografijas, žemėlapius, archyvinę medžiagą.

Taip pat bus atkreiptas dėmesys į visuotinį lenkų bendruomenių įsitraukimą į bažnyčių statybas, tapusį vienu didžiausių visuomeninių judėjimų šiuolaikinės Lenkijos istorijoje.

Susitikimas vyks anglų kalba. Įėjimas laisvas.

Organizatoriai – Architektūros fondas, Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje.

Vieta ir laikas: balandžio 19 dieną 20 val. Nacionalinėje dailės galerijoje.

Knyga „VII dienos architektūra“.

Knyga „VII dienos architektūra“.

Parašykite komentarą


Atsiliepimų nėra.