Rugsėjo 28 dieną, pirmadienį, penkioliktasis Architektūros [pokalbių] fondo ciklas „Švietimo architektūra“ kviečia į paskutinę ciklo paskaitą: Maarteno Van Den Driessche (Belgija) „Šiandieninė mokyklų architektūra Belgijoje: elementų topologija“.
Mokyklų pastatai neabejotinai labai svarbūs visuomeniniai objektai. Šiuo metu Belgijoje vyksta reikšmingi ugdymui skirtų objektų architektūros pokyčiai. Per paskutiniuosius 5 metus buvo įgyvendinta nemažai įdomių mokyklų projektų. Paskaitoje bus aptariami 10 pastaruoju metu įgyvendintų architektūrinių projektų ir analizė bus atliekama remiantis dešimtimi mokyklos architektūrinių elementų: įėjimo vartais, tvora, laiptais, koridoriumi, langais, klase, valgykla, rūbine, mokyklos sale ir žaidimų aikštele.
Maartenas Van Den Driessche – architektas, mokslininkas tyrėjas dėsto Gento universiteto Architektūros ir urbanistinio planavimo fakultete ir skaito paskaitas Gento, Leveno, Briuselio universitetinėse kolegijose. Rengdamas daktaro disertaciją tyrė edukacinės paskirties architektūrinius kompleksus Belgijos kontekste 1842–1972 metais. Jo mokslinių tyrimų sritis apima architektūros teoriją, kritiką ir projektavimo metodologiją. Tyrimų rezultatus apie mišrios funkcijos objektų projektavimo metodus ir praktiką publikuoja A+, Archis, OASE, Werk, Bauen + Wohnen, DWR, Paedagogica Historiae ir kt. žurnaluose.
Pokalbis vyks Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG) rugsėjo 28 dieną. Pradžia 20 valandą. Renginys nemokamas. Specialus paskaitos rėmėjas – „Hauraton Lietuva“. Pokalbių ciklo rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba.
Architektūros [pokalbių] ciklas „Švietimo architektūra“
Kuriant gerovės visuomenę Vakarų valstybėse išskirtinis dėmesys skiriamas jaunosios kartos ugdymui. Siekiant visuomenės demokratėjimo, edukacinė architektūra tampa vienu svarbiausiu įrankiu. Paradoksalu, tačiau po kolonijinius procesus išgyvenanti Lietuva, deklaruodama gerovės ir demokratinės visuomenės kūrimo siekius, švietimo įstaigų architektūrai vis dar neskiria deramo dėmesio. Šiuolaikinės edukacijos sistemos atsietos nuo šiems procesams skirtų erdvių. Šiandien mokyklos pastato kokybė dažnai apibūdinama tik atitvarų šiluminės varžos rodikliais. Mokymosi erdvių elementarioji higiena būtinas, tačiau tik pirmasis ilgo proceso žingsnis. Siekiant racionaliai ir kokybiškai įgyvendinti edukacijai skirtų erdvių transformacijas būtina išanalizuoti užsienio šalių patirtis bei identifikuoti esamą padėtį Lietuvoje.
Šiuo Architektūros [pokalbių] fondo paskaitų ciklu siekiama paskatinti senųjų Vakarų demokratijų patirties studijas ir plačias skirtingų sričių specialistų diskusijas. Tikimasi, kad paskaitos pritrauks už mokymosi erdvių kūrimą ir transformacijas atsakingus architektūros, edukacijos, viešojo administravimo specialistus, o taip pat neabejingus bendruomenių atstovus.
Bendruomeninių mokyklų koncepcijos, mokymosi žaidžiant idėjos, modernizmo laikmečio mokyklų architektūros atnaujinimo problemos – tai tik kelios temos, kurias paliečia penkioliktojo Architektūros [pokalbių] fondo ciklo pašnekovai. Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje, rugsėjo 3 – 28 d.
