Prieš kelis mėnesius iškilmingai paskelbta – prie Mindaugo tilto sostinėje, Energetikos ir technikos muziejaus kaimynystėje (Rinktinės g. 2), iškils tarptautiniam „Hilton“ tinklui priklausantis viešbutis, kurio franšizę įsigijo „Vičiūnų grupė“, o statytojas – šiai grupei priklausanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Kauno saulėtekis“. Bet jei projekto plėtotojai tikėjosi, kad skandalingai vykusios ir galiausiai taikiai baigtos derybos su muziejaus dalininkais ir savivaldybe bus paskutinė kliūtis projekto istorijoje, dabar jie turėtų nusivilti.
Architekto Algirdo Kaušpėdo vadovaujamos bendrovės „JP Architektūra“ (PV – Laura Kairienė, autoriai: Audronė Palšytė, Artur Vasilevski, Algirdas Kaušpėdas, Vilija Kaušpėdienė) parengti būsimo viešbučio projektiniai pasiūlymai buvo vienbalsiai sukritikuoti Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje (VAUET). Viešbučio projekto autoriai bus laukiami VAUET antrąkart, su žymiomis darbo korektūromis.
Skambus, geranorišką sąsają su muziejumi atspindintis pavadinimas „Hilton Elektra“, 175 kambariai, 20 mln. eurų investicijos, konferencijų ir SPA centrai, ne tik viešbučio gyventojams, bet ir miestiečiams atviras restoranas bei terasos ant viešbučio stogo ir ant žemės, nugriautas ekspozicines erdves pakeisianti požeminė salė, fotovoltinė jėgainė (tai vienas sprendimų, leisiančių viešbučiui pretenduoti į A+ energinio efektyvumo klasę), pagaminsianti pakankamai elektros apšviesti tamsiuoju paros metu ir muziejų, ir viešbutį, sutvarkyta to seniai laukianti teritorija, – visa tai ir daugiau žada projekto plėtotojai. Bet ekspertai neabejojo tik dėl vieno – kad teritorija tikrai tvarkytina, ir akivaizdu, kad be privačių lėšų miestui išsiversti nepavyks, tad siekiant kuo geresnio rezultato projektuojant naują užstatymą dera galvoti ir apie tai, kad nebūtų sugadinta investuotojų nuotaika…
VAUET nariai vertino projektą ne tik viešojo intereso, bet ir urbanistiniu bei architektūriniu aspektais. Projekto autorių itin akcentuotas projekto sprendinys – įrengti nauju traukos centru tapti pretenduosiančią viešojo naudojimo terasą – jų neįtikino. Nedidelė terasos kampą atverianti properša tarp muziejaus ir būsimojo viešbučio, daugumos ekspertų vertinimų, tikrai nekviečia užsukti prašalaičių. Terasa pagal projektą suskirstyta į zonas viešbučio pusėje įrengti planuojamai kavinei ir muziejaus ekspozicijoms. Bet vertintojų nuomone, būsimoji terasa verslui būtų naudingesnė nei visuomenei, ir netgi laikytina tiesiog vidiniu viešbučio kiemu.
Kritikos sulaukė ir viešbučio architektūra, kuri, ekspertų vertinimu, organiškai atrodytų naujuose sostinės rajonuose, bet nedera įkomponuota šalia elegantiško senojo muziejaus pastato. Kritikuotas stiklinis viešbučio fasadas, sukeliantis asociacijas ne su viešbučiu, o su administraciniu biurų pastatu, nuobodžiai ilgas priekinio fasado perimetras, kurio neišgelbsti nė bandymas jį „laužti“ nedideliu kampu – tai daugelio pritarimo sulaukusi profesoriaus Algimanto Mačiulio nuomonė. „Mechaniškai sklype įstatytas pleištas“ – tai profesoriaus Vytauto Dičiaus vertinimas viešbučio konfigūracijai sklype.
Sukritikuotas buvo ir architektų studijos planas ateiti su projektu į VAUET tada, kai dar nėra gauti nei Vilniaus savivaldybės, nei Kultūros paveldo departamento sprendimai dėl planų nugriauti vieną viešbučio statybai sklype trukdančių statinių.
Naują parodinę erdvę transporto ekspozicijai architektai suprojektavo po terasa, požemines daugiau nei 1000 kv. m ploto patalpas „pralinksminę“ švieslangiais. Bet ekspertai nepatikėjo projekto autorių tvirtinimu, kad naujosios patalpos ne kuklesnės, o erdvesnės nei esamos, ir kad nebus nuskriausti muziejininkai, kurie, beje, jau pritarė projektui.
