– Kokius namų darbus turėtume padaryti siekdami patekti į UNESCO paveldo sąrašą?
– Pasikartosiu, kad Europoje taip aiškiai išreikšto ir koncentruoto viename židinyje regioninio modernizmo pavyzdžių nėra daug. Todėl Kaunas šiuo požiūriu yra unikalus, įdomus ir vertingas. Europoje, o gal ir pasauliniame kontekste, jo pripažinimas, manau, yra tik laiko klausimas, labai priklausantis nuo politinių sprendimų UNESCO bei kitų šiuo klausimu užsiimančių organizacijų viduje, o ir nuo mūsų pačių pastangų.
– Kuo užsiima KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras, kurio pagrindinis domėjimosi objektas ir yra tarpukario Kaunas?
– Šiais laikais tik tyrinėti užsidarius kabinetuose ir archyvuose nėra tinkamas kelias. Sukūrėme internetinę svetainę www.autc.lt, kurioje mokslininkams, miestiečiams pristatomi atliekami tyrimai, jų rezultatai.
Taip pat rengiame viešas ekskursijas, paskaitas, renginius. Kauniečiams paruošėme du virtualius ekskursijų maršrutus: Progresyvioji Kauno architektūra ir Modernizmo atspindžiai laikinojoje Lietuvos sostinėje.
Vasarą tikimės „paleisti“ naują internetinio puslapio dalį skirtą tarpukariui. Yra idėjų sukurti technologinį sprendimą, kuris, atidarius svetainę telefone ar planšetiniame kompiuteryje, reaguotų į aplinką. Pavyzdžiui, jei esu Vienybės aikštėje, man automatiškai bus rodomi objektai esantys aplinkui. Keliauji ir tie objektai keičiasi pagal geografinę situaciją.
KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros ir urbanistikos katedroje praėjusiais metais startavo nauja bakalauro studijų programa „Paveldosauga“. Čia bandome perteikti savo praktines ir teorines žinias studentams, kurie ateityje galbūt atras ir naujų Kauno tarpukario palikimo įprasminimo būdų.
