Kauniečiai nemato jiems po kojomis gulinčio brangakmenio. Tarpukariu mieste susiformavusi unikali modernizmo architektūra pretenduoja patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, gauti Europos paveldo ženklą, tačiau patys Kauno gyventojai, verslininkai, valdžia nesuvokia jos vertės. Autentiški laikinosios sostinės butų interjerai lengva ranka keičiami „euro remontu“, fasadai ir laiptinės netvarkomos, įstaigos apleistos.
„Europoje taip aiškiai išreikšto ir koncentruoto viename židinyje regioninio modernizmo pavyzdžių nėra daug. Todėl Kaunas šiuo požiūriu yra unikalus, įdomus ir vertingas. Europoje, o gal ir pasauliniame kontekste, jo pripažinimas, manau, yra tik laiko klausimas“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas dr. Vaidas Petrulis.
Išsamiame interviu architektūrologas paaiškina, kodėl ne Trakai, o Kaunas – vertingesnis paveldo požiūriu, kuo unikalus laikinosios Lietuvos sostinės modernizmas, kurie tarpukariu iškilę pastatai įdomiausi, kodėl paveldą verta išsaugoti ir kaip jis praturtina miesto bei miestiečių gyvenimą.
– Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas neseniai pasakė, kad ne Trakai, o Kaunas turi daugiau galimybių būti įtrauktas į UNESCO saugomų teritorijų sąrašą, nes jo tarpukario modernizmo architektūra yra unikali, vertinga ir įdomi pasauliui. Kauno savivaldybė ketina siekti Europos paveldo ženklo. Kuo išskirtinė europiniame, o gal ir pasauliniame kontekste Kauno tarpukario architektūra?
– Norėčiau pradėti nuo palyginimo su Trakais. XX a. 6–7 dešimtmetyje paveldas buvo suvokiamas kaip pilys, rūmai, bažnyčios, kitaip tariant, kaip išskirtiniai virš mūsų kasdienybės esantys objektai. Paveldo vertė taip pat buvo traktuojama kiek siauriau nei dabar – dažniausiai būdavo apsiribojama valstybingumo, valstybės istorijos, svarbiausių architektūros paminklų reprezentacija bei jų pritaikymų edukacijai. Kaip tik šią funkciją ir atlieka atstatyta Trakų pilis. Ir tai yra labai gerai.
Architektūrologas Vaidas Petrulis
Tačiau demokratizacijos procesai, orientacija į platesnį paveldo socialinį poveikį, siekis, kad paveldas būtų arčiau žmogaus kasdienybės, jo asmeninės patirties bei, galų gale, visuomenės posūkis link tvariosios raidos kartu lemia ir tradicinės paveldo sampratos kitimą. Jis suprantamas jau ne tik kaip paminklas. Pavyzdžiui, žvelgiant į miestą, galvojama, ar kažkuris jo istorinis sluoksnis, o ne atskiras objektas, yra unikalus ir vertingas. Galvojama, kaip jo atgaivinimas ir pritaikymas šios dienos reikmėms galėtų prisidėti prie bendrojo miesto ekonominio bei kultūrinio atsigavimo.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, Kauno tarpukario modernistinė architektūra idealiai atitinka naująją paveldo sampratą, tad galėtų pretenduoti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ar Europos paveldo ženklą. Modernistiniai laikinosios sostinės pastatai pastatyti vienu laikmečiu, yra stilistiškai vieningi ir išsiskleidę visame mieste. Jie siunčia labai aiškią žinutę – ne atskiras pastatas, bet ištisa miesto dalis liudija apie naujai susikūrusią Europos valstybės sostinę, apie unikalią, vietinio mentaliteto persmelktą, europietišką modernizmo mokyklą. Mums patiems Kaunas neabejotinai svarbus ir kaip modernaus Lietuvos valstybingumo liudytojas.
Jei pasakome, kad šis paveldo sluoksnis yra įvairiomis prasmėmis vertingas, tuo pačiu pasakome ir tai, kad pats miestas yra kažkuo unikalus ir išskirtinis. Pabrėžčiau – ne atskira pilis, ne atskira Rotušė ar Perkūno namas, o visas miestas. Jei tiksliau – tarpukario metais susiklosčiusi istorinė jo dalis.
– Kokie yra charakteringi Lietuvos laikinosios sostinės architektūros bruožai?
– Tautiškumu persmelktame Kauno modernizme jaučiama savotiška pompastiškos Vilniaus barokinės architektūros įtaka. Tai reiškia, kad laikinojoje sostinėje statant naujus įvairios paskirties pastatus buvo labai svarbus reprezentatyvumas.
Jei radikaliose Europos modernizmo architektūros mokyklose, pavyzdžiui, Bauhauze, modernizmas visų pirma siejasi su socialiniu užsakymu – pigiai ir greitai pastatyti daug namų viduriniajam ar žemesniajam visuomenės sluoksniui, tai Kaune tokių dalykų beveik nėra. Modernizmas čia daugiau siejasi su prabangiu, madingu stiliumi, kuriame atsispindi elementai, kurie tuomet architektūroje laikyti šiuolaikiškais.
