<img src=”><img src=”>docx#_ftnref1″>[1] Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas, pagal turėjo būti integrali šios studijos dalis, tačiau studijoje nepateikta jokių išvadų dėl teatro pastato plėtros urbanistinėje struktūroje išvadų.
Architektų pareiškimas dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato rekonstravimo
Architektų pareiškimas dėl Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato rekonstravimo
[2] Tai konstatuota Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio nutarime (protokolas 2015-06-25 Nr. PT-15-08).
[3] Patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. Gruodžio 31d. Įsakymu Nr. 1S-266..
[4] Rekomendacijų 7.4. punktas.
[5] Rekomendacijų 14.1. punktas.
[6] Toks reikalavimas yra Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniuose (8.2.8. punktas).
[7] Viešo pirkimo sąlygų 10.9 punktas.
[8] 2015 m. Birželio 25 d. Teritorijos detalaus plano koregavimo sprendiniai buvo svarstomi Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje.
[9] Su tokiam pirkimui pateiktais pasiūlymais gali susipažinti tik juos pateikę tiekėjai, jų įgalioti atstovai ir viešuosius pirkimus koordinuojančių institucijų atstovai (viešo pirkimo sąlygų 8.2 punktas). Komisijos posėdžiai numatyti Vilniuje.
[10] LAS Klaipėdos skyriaus valdyba 2015-06-08 raštu Nr. KS-15-01 VĮ „Lietuvos paminklai“ atsisakė vertinti pateiktą techninę specifikaciją atskirai nuo viešo pirkimo konkurso sąlygų.
[11] Pastatas yra vienas pirmųjų pokario modernizmo statinių Klaipėdoje, tapęs vienu svarbiausiu susiklosčiusios Naujamiesčio urbanistinės struktūros ir miesto įvaizdžio dalimi.
[12] Patvirtinti Lietuvos architektų sąjungos tarybos 2014 m. rugsėjo mėn. 4 d. sprendimu.
[13] Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano nuostata: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių aprašo 36,11 punktu., patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 554, turėtų būti rengiami atviri projektavimo konkursai, siekiant geriausios ir pavyzdinės viešosios paskirties pastatų architektūros kokybės, skelbtini tarptautiniai didelės visuomeninės reikšmės ar fizinės apimties viešosios paskirties objektų projektavimo konkursai.“