• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Mirė architektas Algimantas Kančas

2016 spalio 19 d.
Algimantas Kančas<br>(1954–2016 m.)
Algimantas Kančas
(1954–2016 m.)

Po ilgos ligos mirė vienas garsiausių šalies architektų – Kaune gimęs, augęs ir dirbęs Algimantas Kančas (1954–2016 m.). Vos prieš kelias savaites Vilniuje pasidžiaugęs vienu naujausių savo vadovaujamos studijos darbų – Nidoje projektuojamu viešbučiu, užbaigti ir šį, ir kitus projektus paliko kolegoms „Kančo studijoje“.

Kartojame vieną paskutinių architekto interviu, kuriame atiduota duoklė jo gimtajam miestui. A. Kančas patikino, kad vertina pastaraisiais metais mieste vykstančiais pokyčiais.

Kokiais statiniais Kaunas gali didžiuotis?

Kauno tarpukario architektūra yra unikali ne tik regiono, bet ir Europos mastu. Nedaug tokių miestų yra. Atsitiko taip, kad netekome sostinės titulo, tai mums reikėjo iš naujo kurti sostinę. Ta nauja sostinė buvo pastatyta per 20 metų. Tuo laikotarpiu du miestai – Kaunas ir Tel Avivas – buvo pastatyti modernizmo estetikoje. Tarpukario modernizmo architektūra padėjo pagrindus ir tolimesnei mūsų architektūrai.

Kaip pasikeitė Kaunas per pastaruosius metus?

Galima pasidžiaugti, jog Kaune pastaruoju metu matyti judėjimas ir viltys, kad Kaunas keisis. Prieš tai daugelį metų Kaunas buvo tarsi apmusijęs. Vien artimiausiu metu kiek iškils naujų pastatų, kurie šiuo metu yra projektuojami mūsų ir kolegų. Tai suteikia viltį, kad po kelerių metų pamatysime realų vaizdą. Šiuo metu matome, kad sutvarkyta daug gatvių. Kai anksčiau važiuodavau pro Žaliakalnį, tai kratydavausi duobėse, o dabar važiuoju normaliomis gatvėmis. Matomi dideli pokyčiai, bet, manau, kad išvysime ir dar didesnių. Svarbus yra požiūrio į miestą pasikeitimas.

Esate vienas iš prekybos centro „Akropolis“ krikštatėvių. Kaip šis prekybos centras pakeitė Kauno veidą?

Prieš apsiimdami ruošti šį projektą girdėjome visokių minčių. Dalis žmonių tuomet manė, kad tai paralyžiuos miestą, sutriks transportas. Kita dalis visuomenės tikėjo ir palaikė. Mes buvome įsitikinę, kad miestas turi atsigręžti į upes. Įsivaizdavome, jog šis prekybos centras atves miestą prie upės. Kai atsirado „Akropolis“, jis kapitališkai išsprendė automobilių statymo problemas. Matome, jog „Akropolio“ atsiradimas labai pakeitė miesto urbanistiką.

Kokį Kauną įsivaizduojate po kelerių metų?

Žinau keturis ar penkis biurų projektus, kurie yra numatyti pastatyti per artimiausius metus. Labai svarbu, kad miestas būtų gyvas ir jame būtų žmonių. Tai pat svarbu sukurti architektūrinę vertę. Tie dalykai po truputį vyksta. Kaune atsiras mokslo centras. Vienas didesnių pokyčių, kurie anksčiau ar vėliau ateis į Kauną, turėtų būti upių įdarbinimas. Tada išryškėtų Kauno unikalumas, kad jis yra dviejų upių santakoje. Tikėtina ir labai norėtųsi, kad būtų sutvarkyta miesto centrinė dalis ir visi kiemai. Kiekviena epocha ir laikas turi turėti savo papildomus ženklus ir įnešti į miesto veidą kažką nauja.

Ko palinkėtumėte Kauno miestui ir kauniečiams?

Kauno miestui palinkėčiau, kad jis plėstųsi ir augtų kokybine prasme, kad būtų įgyvendinti visi numatyti projektai. Kauniečiams palinkėčiau mylėti savo miestą ir tinkamai suvokti, kokia unikali yra Kauno modernizmo architektūra.

Atsisveikinti su Algimantu Kanču bus galima spalio 20 d. nuo 11 iki 20 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Laisvės al. 71, Kaune.

Spalio 21 d. 14 val. urna išnešama iš Nacionalinio Kauno dramos teatro ir išlydima į amžinąjį poilsį Petrašiūnų kapinėse (M. Gimbutienės g. 28, Kaunas).

Šiandien, spalio 19 d., 19 val., Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Vytauto Didžiojo bažnyčia) bus aukojamos Šv. Mišios. Adresas – Aleksoto g. 3, Kaunas.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad