Šiltos sienos ir nauji langai – ne tai, ko labiausiai trūksta moksleiviams. Į klausimą, ką daryti, kad mokiniai būtų ugdomi kūrybiškoje aplinkoje, pabandė atsakyti profesionalūs architektai. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatyti architektų parengti siūlymai, kaip sovietmečiu statytas bendrojo ugdymo mokyklas paversti šiuolaikiškomis mokymosi erdvėmis, kuriose būtų jauku ir patogu mokiniams, mokytojams ir mokyklos svečiams.
Sovietmečiu statytos mokyklos buvo projektuojamos uždaros, jų patalpų planas nebuvo parankus bendrauti. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ugdymo procesas turi būti kuo įvairesnis, kad mokiniai mokosi aktyviai tyrinėdami, bendraudami, o tam reikalingos erdvės, kurios būtų mobilios, sudarytų galimybes vaikams pabūti ir vieniems, ir visiems kartu. Taip pat reikalingos daugiafunkcės erdvės aktyviai veiklai, poilsiui. Tokius poreikius išsakė ir apklausti moksleiviai. Jie pageidauja kuo daugiau šviesos mokyklos patalpose, daugiau išėjimų į lauką, papildomos poilsiui ir žaidimams skirtos įrangos lauke.
Architektai savo sukurtuose projektuose ir pasiūlė taip pertvarkyti mokyklų patalpas, kad atsirastų daugiau funkcionalių erdvių mokinių veiklai. Siūlomi sprendimai, kaip praplėsti skaityklų edukacinę erdvę, sukurti laisvalaikio, lauko klasių zoną. Projektuose – skaityklų, valgyklų atvėrimas, atvirų klasių kūrimas, transformuojama aktų salė su mobilia scena, laboratorijų korpusai ir kt.
Vykdydama ES paramos projektą „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų ir pagrindinių mokyklų) modernizavimas: šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“, ministerija atrinko septynias Kauno miesto ir rajono, Kėdainių, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės progimnazijas ir pagrindines mokyklas, statytas pagal penkis tipinius architektūrinius projektus. Visos ugdymo įstaigos jau modernizuotos – sutvarkyti inžinieriniai tinklai, jos apšiltintos.
Projekto partnerė – Vilniaus dailės akademija (projektinių grupių vadovas doc. Rokas Kilčiauskas) parengė mokyklų edukacinių erdvių modernizavimo projektinius pasiūlymus. Jie parengti atlikus mokyklų architektūrinių sprendimų analizę, pabendravus su mokyklų bendruomenėmis, susipažinus su kitų šalių praktika modernizuojant mokyklas. Kartu su architektais kūrybinėse dirbtuvėse darbavosi ir vaikai, jų tėvai, mokytojai.
2014–2020 metų ES fondų finansavimo periodu Švietimo ir mokslo ministerija septynių mokyklų vidinėms erdvės rekonstruoti skirs beveik 3 mln. eurų. Kiekvienai mokyklai bus skirta apie 350 tūkst. eurų (priklausomai nuo darbų apimties). Savivaldybės taip pat svarsto galimybę prisidėti savo lėšomis. Projektą administruoja Švietimo aprūpinimo centras.
Iki birželio vidurio projekte dalyvaujančios penkios architektų komandos parengs individualius kiekvienos mokyklos mokymosi erdvių rekonstravimo projektinius pasiūlymus, o vėliau – ir mokyklos dalies, kurią išsirinks mokyklos bendruomenė kartu su architektais, techninius projektus. Jais galės naudotis ir kitos tipinės Lietuvos mokyklos.
Su mokyklų edukacinių erdvių modernizavimo projektiniais pasiūlymais galima susipažinti internete www.projektas-aikstele.lt.