Top Baneris

Architecture reinvented, arba architektūra be architektūros

2021 rugpjūčio 2 d.
Paper Tiger 1
Carl Laubin. Architektas Leon Krier.
Pasidalykite straipsniu

Kasmetinės diskusijos architektūros kokybės klausimais jau tapo tradicija. Kartu verta apžvelgti ir dominuojančias paradigmas, susijusias ne tik su architektūros kokybės vertinimo kriterijais, profesiniu instrumentarijumi, bet ir su pačia architektūros samprata.

Tai yra būtina, nes pradėtos rengti alternatyvios architektūros definicijos, komplektuojami pseudoekspertai. Suformuotas ištisas naratyvas, pretenduojantis į architektūros žanrą, bet ignoruojantis visus reglamentuotos profesijos profesinius standartus ir sampratą, apibrėžtus Architektūros įstatyme ir profesiniame standarte. Lietuvos kultūros taryba (LKT) sukūrė galingą ir abejotino skaidrumo finansinį mechanizmą, remiant neidentifikuotos kompetencijos veikėjus ir neaiškaus pobūdžio veiklas, tokiu būdu nuskriaudžiant profesionalių architektų bendruomenę. Architektūros lauko ribų „ištrynimas“ iškreipė architektūrinės kompetencijos tikrąjį turinį, nebeliko meistriškumo parametro, ignoruojama kultūrinė tradicija ir disciplinos matrica.

Architektūra – VISKAS ar NIEKAS?

Būtent tokį naratyvą sukonstravo architektūriniai diletantai, prisidengę tarpdisciplininių menų skraiste ir propaguodami „architektūros iš nieko“ ir „nekonvencinės architektūros“ sampratas ten, kur jų negali būti iš principo. Tai reiškia, kad meritokratinei ir reglamentuotai architekto profesijai priešpriešinamos populistinės, neprofesionalios, socialiai angažuotos iniciatyvos. Jos bando struktūrizuotis į destrukcinį archiaktyvistinį judėjimą, kurio dalyviai konstruoja alternatyvų diskursą. Šito padaryti be LKT funkcionierių pagalbos būtų neįmanoma. Tai reiškia, kad pirminė LKT idėja objektyviai skirstyti finansinę paramą įvairioms meno sritims buvo iškreipta, nes tapo vienos meninės krypties, t. y. tarpdisciplininio meno ideologiniu centru ir pagrindiniu meninių konjunktūrų finansavimo šaltiniu. Paprasčiau pasakius – jokių galimybių gauti LKT finansavimą, jeigu nesi tarpdisciplininis.

Tokiu būdu ketinama legitimuoti kažką, kas vartoja terminą ARCHITEKTŪRA, bet nenori būti oficialiai apibrėžtame diskurse ir dalyvauti oficialiame instituciniame procese, nes tada reikia laikytis tam tikrų taisyklių, profesinės veiklos standartų ir pan. Jeigu tikrai yra taip, tada galimai turime reikalą su kažkokia subkultūra, kurią galima apibūdinti terminais be realaus turinio (verbalinėmis konstrukcijomis, dažnai naudojant lotyniškas abstrakcijas – ARCHaktyvizmas, subARCHITEKTŪRA, archINDUSTRIJA, archMEDIALE, utopinė ARCHITEKTŪRA, popierinė ARCHITEKTŪRA („бумажная архитектура“), tylos ARCHITEKTŪRA, virtuali ARCHITEKTŪRA – de facto bandoma „atsiriekti“ tam tikrą architektūros lauko segmentą be architektų bendruomenės žinios.

architektūros įstatymas architektūra mokslas urbanistika

Tikrieji architektūros kokybės indikatoriai

Lietuvoje veikia Architektūros įstatymas, kuriame pateikta tokia architektūros definicija: „Architektūra – funkcinis, erdvinis ir vizualiai suvokiamas meninis statinių, urbanistinių kompleksų ir kraštovaizdžio formavimas.“ Todėl bet kokie kitų juridinių subjektų bandymai sukurti dar vieną architektūros srities apibrėžimą gali būti traktuojami kaip alternatyvaus architektūros lauko „nužymėjimo“ pradžia. Todėl, kai kalbama apie architektūrą, reikia išsiaiškinti, ar kalbama apie realų architektūros turinį, ar apie elementarų erzacą, kurį bandoma pateikti kaip hipotetinės meninės kokybės garantą. Gali kilti klausimas – kaip atpažinti erzacą? Atsakymas paprastas – reikia atsakyti į kelis labai paprastus klausimus: kas yra architektūros objektas (pastatas, erdvė, urbanistinė struktūra ar dar kas nors), kokia yra architekto kompetencija (išsilavinimas ar profesinė praktinė patirtis), kas yra galutinis rezultatas (realizuotas objektas ar tik intencija, kuriai pakanka veiksmo be galutinio rezultato kokybės indikatorių), koks yra instrumentarijus (viskas, kas padeda atskleisti architektūrinę idėją, ar savitikslė saviraiška, manipuliuojant lingvistiniais naujadarais ir IT technologijomis)?

Architektūra – be architektų?

Todėl, jeigu ignoruojamas oficialus (legitimuotas) ARCHITEKTŪROS lauko diskursas ir jį realizuojantys mechanizmai (LAS ir LAR, LR architektūros įstatymas ir t. t.), tada yra pakankamai požymių, kad vyksta ERZACO legitimacija. Tokiu būdu turime reikalą su ERZACarchitektūra (archERZACAS), bet tai ne ta ARCHITEKTŪRA, kuri neįmanoma be kokybiškų architektūros studijų, aukšto lygio architektūros mokslo (būtent mokslo, o ne menotyros) ir šiuolaikinėmis technologijomis pagrįstos praktikos simbiozės.

ERZACO pagrindinis požymis – jo neįmanoma „pamatuoti“ architektūros kokybės indikatoriais, nes bet kokia, net nerealizuota intencija / ketinimas (performansas / veiksmas / akcija / virtuali anotacija ir t. t.) pateikiamas kaip kūrybinė sėkmė.

Pavyzdžiui, kaip paaiškinti situaciją, kad 2018 m. Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovavo ne architektai, o pristatomas darbas iš viso nieko bendro neturėjo su architektūra? Kokie ekspertai nutarė, kad architektūrinio diletanto teiginys „Nei architektūra, nei erdvė nebeturi konkrečių ribų ir apibrėžimų“ yra vertas eksponavimo tarptautinėje erdvėje? Kodėl būtent tokia biocenozinė architektūros samprata išėjo į tarptautinę areną, kai tuo tarpu kitos šalys propaguoja savo nacionalinę kultūrinę tradiciją? Nejaugi su tokia architektūros samprata sutinka LAS, LAR, architektūros mokyklos, visa architektų bendruomenė?

architektūros įstatymas architektūra mokslas urbanistika

Kas vyksta ir su kuo turime reikalą?

Yra keli akivaizdūs nelogiškumai, kuriuos būtina pakomentuoti, nes tikrai nebeaišku, su kuo turime reikalą – su architektūra ar su veikla, imituojančia architektūrą, t. y. su erzacu? Toks klausimas kyla neatsitiktinai, nes pastebėjau įdomų dalyką – yra architektūros parodų, kuriose beveik nebeliko architektūros.

Turi būti diskutuojama apie fundamentinius architektūros lauko aspektus pagal „trilateral nexus“ principą, kuriuo iš esmės galima identifikuoti bet kurią profesiją. Esmė tokia, kad veikia arba „individualaus amatininko“ logika, arba nacionalinis kultūrologinis modelis, kuris, pasak žymaus šiuolaikinio vokiečių istoriko ir istoriografijos teoretiko J. Ruseno (g. 1938), yra susijęs su kultūrine tradicija ir disciplinos matrica. LKT siūlo trečiąjį kelią – prioritetas skiriamas nieko ir niekam neįsipareigojusio menininko individualiam kalbėjimui jam vienam terūpimais klausimais. Itin skatinamos veiklos, nukreiptos prieš bet kokią kultūrinę tradiciją, inteligentišką kalbėjimo būdą ir tradicinę pasaulėžiūrą.

Kodėl nebeveikia profesiniai architektūros kokybės patikros mechanizmai?

Architektų bendruomenei iškilo fundamentinis klausimas, kuris susijęs su architekto profesijos turiniu ir bendra architektūros meno samprata. Prie LR kultūros ministerijos sukurta Lietuvos architektūros meno taryba (LAMT) rodo, kad kuriama alternatyva galiojantiems architektūros kokybės patikros mechanizmams (LR architektūros įstatymas, architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos, LAR konferencijos, RAT ir t. t.). Tai reiškia, kad esami architektūros kokybės patikros (užtikrinimo) mechanizmai neveikia arba LAMT bando kontroliuoti kažką kitką. Tokiu atveju reikia pripažinti, kad architektų bendruomenės struktūros (LAS ir LAR) nėra pajėgios kontroliuoti architektūros diskurso. Iš esmės tai reiškia, kad pasikeitė tradicinė architektūros meno samprata. Jeigu anksčiau architekto veiklos galutinis rezultatas ir buvo laikomas „architektūros menu“, tai dabar įsivyravo nuomonė, kad „architektūros menas“ yra atskiras veiklos laukas, nesusijęs su jokiais profesinio standarto aspektais.

Ką daryti toliau?

Atsakymas paprastas – reikia elgtis pagal principą „išinstaliuoti instaliaciją“, t. y. apvalyti pirminį architektūros lauko turinį nuo diletantizmo. „TrashArchitecture“ turi keliauti į RECYCLE BIN. Pseudomenai „Ex Nihilo“ turi būti įvardijami kaip recidyvas, plebėjiško meno apraiškos, kurios neturi nieko bendro su meritokratine (kai hierarchiją lemia gabumai ir laimėjimai – red. pastaba) architekto profesija.

Komentaro autorius:

Architektas, profesorius Algis Vyšniūnas

ltkt logo large

Martynas Darškus,

Lietuvos kultūros tarybos vyresnysis analitikas

Siekiant tikslingo valstybės lėšų investavimo į kultūros ir meno projektus bei užtikrinant šių projektų įgyvendinimo, rezultatų ir jų įtakos kultūros srities raidai stebėseną, Lietuvos kultūros taryba įgyvendina tyrimą „Stebėsenos, analizės ir modeliavimo sistemos kokybinių rodiklių nustatymas“, kuri yra projekto „Kultūrinės plėtros projektų ir procesų valdymo, stebėsenos ir analizės sistemos sukūrimas ir išbandymas“ dalis. Šiuo Lietuvos kultūros tarybos įgyvendinamu projektu siekiama sukurti specialų, ilgalaikei kultūros ir meno projektų stebėsenai pritaikytą įrankį – Stebėsenos, analizės ir modeliavimo sistemą (SAMS).

Įgyvendinant tyrimą „Stebėsenos, analizės ir modeliavimo sistemos kokybinių rodiklių nustatymas“ architektūros srities analizei, kaip ekspertai buvo pasitelkti prof. dr. T. Grunskis, dr. E. Navickienė, dr. V. Almonaitytė-Navickienė ir prof. dr. A. Vyšniūnas. Šie ekspertai parengė individualius architektūros srities vertinimus, kuriuose buvo pasiūlyti architektūros srities apibrėžimas, išskirtos svarbiausios šios srities veiklos, pasiūlyti srities plėtros vertinimo kriterijai ir rodikliai. Parengus individualius vertinimus, ekspertai buvo kviečiami į darbo grupę, kurios tikslas buvo parengti bendrą individualių vertinimų santrauką. Šioje darbo grupėje prof. dr. A. Vyšniūnas dalyvauti nesutiko.

Bendra individualių vertinimų santrauka buvo parengta prof. dr. T. Grunskio, dr. E. Navickienės ir dr. V.Almonaitytės-Navickienės ir paviešinta visuomenei (https://www.ltkt.lt/sriciu-apzvalgos/architektura).

Šių metų kovą vyko viešosios konsultacijos su kultūros bendruomene, kurių metu prašyta pateikti pastabas ir pasiūlymus tyrimo „Stebėsenos, analizės ir modeliavimo sistemos kokybinių rodiklių nustatymas“ ekspertinių apžvalgų santraukoms. Iš viso konsultacijų metu buvo sulaukta 46 pastabų, daugiausia jų buvo pateikta kultūros paveldo, etninės kultūros ir teatro sričių ekspertinių apžvalgų santraukoms. Nei vienos pastabos nesulaukė tik architektūros srities ekspertinės apžvalgos santrauka.

Taip pat buvo inicijuota apskritojo stalo diskusija, kurioje buvo pateikiama kritika santraukai. Diskusijoje dalyvavo architektūros lauko tyrėjai ir laukui svarbių institucijų atstovai: VšĮ „Architektūros fondas“ direktorius Martynas Germanavičius, VšĮ „Architektūros fondas“ komunikacijos ir finansų paieškos administratorius Vilius Balčiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė ir Lietuvos architektūros meno tarybos pirmininko pavaduotoja Rūta Leitanaitė, Vilniaus Gedimino technikos universitetas architektūros fakulteto Urbanistikos katedros vedėja dr. Dalia Dijokienė. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į būtinybę parengtos santraukos siūlymus suderinti su Lietuvoje galiojančiais architektūros srities teisės aktais, patikslinti dokumente pateiktą architektūros veiklų sąrašą bei architektūros projekto apibrėžimą, nuodugniai peržiūrėti tyrėjų sudarytus architektūros srities raidos kokybės rodiklius ir vertinimo kriterijus, siekiant aiškumo, konkretumo ir pamatuojamumo. Atitinkamai, pateikti konkretūs pasiūlymai architektūros srities projektų vertinimo kriterijams ir rodikliams.

Po šios diskusijos taip pat buvo inicijuotas atskiras susitikimas su Lietuvos architektų rūmais, kuriame dalyvavo rūmų atstovai ir tarybos nariai: Lukas Rekevičius, Juozas Vaškevičius, Gintaras Čaikauskas, Tomas Lapė, Linas Tuleikis, Vaidotas Kuliešius. Susitikimo dalyviai pritarė, kad santraukoje pateikti siūlymai yra suderinami su Lietuvoje galiojančiais architektūros srities teisės aktais, turėjo papildomų pastabų dokumente pateiktiems architektūros srities raidos kokybės rodikliams ir vertinimo kriterijams.

Abiejų diskusijų metu išsakytas pastabas Lietuvos kultūros tarybos Stebėsenos ir analizės skyriaus specialistai apibendrino ir naudoja rengdami Stebėsenos, analizės ir modeliavimo sistemą.

Dėl architektūros bienalės Venecijoje

Kaip ir visų Lietuvos kultūros tarybos finansuojamų kultūros programų ir meno sričių, taip ir Nacionalinio pavilijono Venecijos architektūros bienalėje konkursui pateiktas paraiškas vertina viešo konkurso būdu atrinkti kultūros ir meno ekspertai, o galutinį sprendimą priima Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimas. Šiuo metu Lietuvos kultūros tarybos ekspertų duomenų bazėje yra 189 kultūros ir meno ekspertai iš kurių 14 – architektūros (2 architektūros istorijos ir teorijos ir 12 architektūros praktikos).

Paraiškas ekspertai vertina remdamiesi nustatytais vertinimo kriterijais. Nacionalinio paviljono Venecijos architektūros bienalėje konkursui pateiktos paraiškos vertinimos remiantis dviem kriterijais: projekto meninė idėja bei tos idėjos įgyvendinimo potencialas, kitaip tariant projekto vadyba (komanda, jos kompetencija, lėšų pritraukimas, veiklų kalendorius). Dėl savo specifiškumo šios atrankos nesulaukia daug paraiškų, tačiau visuomet yra bent keli pasiūlymai, aplink kuriuos vyksta išsamios ekspertų ir Lietuvos kultūros tarybos narių diskusijos.

Galima pasakyti, kad kartu su jungtiniu „Baltijos paviljonu“ (2016 m.), Nomedos ir Gedimino Urbonų „Pelkių pavilijonu“ (2018 m.) bei šų metų Julijono Urbono „Planeta iš žmonių“ aktyviai dalyvaujame pačios disciplinos bandymuose save apsibrėžti.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video