Siekiant sklandesnio pastato įsiliejimo į gamtą, kuriamas „daugiaplanis“ skirtingų gylių fasadas. Pagrindinė tūrio forma apibrėžiama balkonų ir stogelių junginiais, kurie dengti klinkerio plytelėmis. 

Fasado angose dominuoja stiklo vitrinos, vietomis dengtos vertikaliu medžio ažūru. Netikėti balkonų ir stogelių plokštumų posūkiai prisideda prie išskirtinio pastato vaizdo. Tamsių tonų natūralios fasadinės medžiagos nekonkuruoja miško anturaže. Projektuojamo namo architektūrine išraiška bandoma kurti kuo stipresnį dialogą su aplink supančia gamta.