Zapyškyje stovintis laivas-žemkasė nebegali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį dėl pasenusios ir upės ekosistemai žalingos technologijos. Tikslas – panaudoti žemkasę kaip eksponatą ir kartu suteikti erdvei naujai funkcijai. Taip gimė kultūros laivas. „Nemuno 7“ įkurtas tarpdisciplininis menų centras, kuriame veikia parodos, parkas ant vandens, menininkų rezidencijos ir kitos kultūrinės veiklos. Laivo denis apželdintas įvairių rūšių augalais. Jų integravimas buvo viena esminių laivo konversijos detalių.

Objektas Lietuvos architektų sąjungos organizuojamoje parodoje „Žvilgsnis į save“ išrinktas tarp 5 geriausių 2021–2022 m. sukurtų Lietuvos architektūros projektų.

Tai pavyzdys, kaip atitarnautus mechanizmus galima prikelti naujai funkcijai, kuriems nereikia specialiai kurti dermės su aplinka, nes jie patys kaip daiktai yra dermė. Šiuo atveju, funkcinis panaudojimas įrengiant meno centrą ir parką, yra harmoningas su žemkasės mechanizmu.

Tai unikalus upių technikos ir landšafto architektūros projektas ant vandens. Jame užkoduota vietos technikos istorija, paveldas, kultūra, šiuolaikinis menas ir architektūra. Objektas sėkmingai funkcionuoja kaip parodų erdvė, vyksta edukaciniai ir kiti įvairūs užsiėmimai. Laivo denyje veikia nuolatinė ekspozicija „Tarpti“ – tai denyje išdėstyti 9 meno objektai. Čia architektūros fasadas nuolat keičiasi, skleidžia garsus, kvepia moliu, stebina meninėmis instaliacijomis, siūbuoja ant vandens ir yra apgaubtas augalų istorijomis. Laivas-žemkasė, tarsi kviečia vėl atkasti, atrasti, pažvelgti į nežinomus laivo, Nemuno vandens mikro ir makropasaulius.

Vienoje iš tvindeko erdvių įrengta edukacijų erdvė – patalpa mini dirbtuvėms ir mokslui apie vandenį. Kitoje erdvėje suprojektuota menininkų rezidencija – ši zona pertvarkoma į jaukesnę, labiau pritaikytą gyvenimui, joje galima miegoti, dirbti, valgyti ir kurti. Esama laivo WC ir dušo patalpa išsaugoma autentiška, demontuojant vėliau atsiradusias plastikines lenteles, atveriant metalinius paviršius. Patalpos tapo erdvesnės, švaresnės ir patogesnės. Objekte ir naujai sukurtos erdvės: antstate suprojektuota parodų erdvė, o po juo įrengta mini virtuvėlė reziduojančiam menininkui. Spalvos ir estetika esamose erdvėse išliko autentiškos, o naujose erdvėse dominuoja monochrominis minimalistinis stilius. Pagrindiniai dizaino akcentai – pati žemkasė, augalai ir meno kūrinių ekspozicija. 

Šis objektas – įvykis. Tai scenografija, spektaklis, kultūrinis ir kūrybinis reiškinys. Bazė, platforma ant kurios plėtojamas veiksmas – lokali industrinė mašina – Nemuno upę gilinusi žemkasė. Laivas – originalus savo funkciniu dizainu. Jis šiame objekte paverčiamas muziejiniu eksponatu, o jo kasimo „kaušai“ – augalų vazonais. 

Lokacija – Kauno mieste neįsavinta, didžiausia Lietuvos upė. Objekto lokacija kviečia gyventojus atsigręžti į upę. Vieta netoli Zapyškio taip pat kuria nutikimų sinergiją, kviečia atminti dviračiu iš miesto, praplečia kultūrinių įvykių amplitudę iš miesto į rajoną.

Naujai suprojektuotas antstatas – konteinerio charakterio su originaliai palaužyta geometrija. Priestate vykstančios funkcijos edukuoja, iškelia meną į neįprastas erdves, teikia ir rezidencijas menininkams. Laivas-gyvūnas kelia fantazijas, klausimus, kviečia stabtelėti, užsukti, nustebti ir patirti.