Dr. Dalia Čiupailaitė-Višnevska, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo institutas Didelė, tanki, skirtumus į savo centrą suplukdanti visuma ne vieno vaizduotėje iškyla kaip miesto pavidalas. Miesto sociologijos klasikas Loisas Wirthas, 1938 m. bandydamas suteikti šiai tyrimų sričiai rėmus, pateikė tokį miesto apibrėžimą: miestas – tai santykinai didelė, tanki ir nuolatinė heterogeniškų individų gyvenvietė. Tad kaip vertinti miesto tankumą: kaip savaime suprantamą miesto savybę, kaip ekologinės krizės sprendimą ar kaip socialinių problemų priežastį? Siekiant tvaraus miestų vystymosi, svarbus tiek aplinkosauginis, tiek socialinis tvarumas. Tad kyla reikšmingas klausimas, koks yra socialinis tankumo poveikis? Į šį klausimą nėra paprasta atsakyti.

Istoriškai kintantis miestų tankumo vertinimas

Istoriškai miestų tankumas vertinamas nevienareikšmiškai. Šiandien miestų tankinimas matomas kaip atsakas į ekologinę krizę, būdas valdyti sparčiai augančių miestų poveikį aplinkos tvarumui. XIX ir XX a. miestų planavimo koncepcijose priešingai – siūlyta miestų tankumą mažinti. Tankumas sietas su socialinėmis problemomis, antisanitarinėmis gyvenimo sąlygomis, minimaliai kokybiško gyvenimo standarto trūkumu. Šios koncepcijos grįstos socialinės gerovės idėjomis, kurios visgi nebūtinai buvo, o dažnai ir nebuvo, sėkmingai įgyvendintos. Pavyzdžiui, Ebenezeris Howardas miesto-sodo koncepcija apibrėžė miesto augimo ribas. 1912 m. publikuotame pamflete „Nieko nepasieksime perpildymu!“(angl. Nothing Gained by Overcrowding!) britų miesto planavimo specialistas Raymondas Unwinas siūlė maksimalų tankumą nustatyti kaip bruto 17 būsto vienetų hektare arba neto 20–35 būsto vienetų hektare. O modernistinis urbanistikos sąjūdis istorinio miesto problemų sprendimui suformulavo funkcionalaus miesto idėjas, kurių paveldas miestuose – rajonai, kuriuos dažnai vadiname miegamaisiais.

Tankumo matų nevienareikšmiškumas

Norint suprasti socialinį tankumo arba tankinimo poveikį, reikia atsižvelgti į keletą dalykų. Visų pirma, tankumas ir tankinimas nėra tas pats. Tankumo poveikio matavimas susietas su klausimu apie tam tikros urbanistinės situacijos kuriamą poveikį. Tankinimo samprata nusako esamos situacijos pokytį keičiant jau egzistuojančią gyvenamąją aplinką. Tiriant tankumo poveikį verta atskirti jau egzistuojančių arba naujai statomų tam tikro tankumo teritorijų kuriamą poveikį, nuo klausimų apie poveikį, kuris vyksta keičiant jau egzistuojančias kaimynijas.

Ir pats tankumo matavimas – įvairus: tankumą galima nusakyti žmonių arba būstų skaičiumi teritorijoje, užstatytu plotu. Kaip paskaitoje „Apie urbanistinio tankinimo poveikį ir planavimo motyvus“ pastebėjo dr. Meta Berghauser Pont, ne dvimatis tankumo indeksas, o urbanistinė morfologija didžia dalimi lemia žmonių gyvenimo kokybę. Anot jos, to paties dydžio tankumo indeksas gali tikti ir tankiai užstatytam mažaaukščių namų kvartalui, ir retai, bet aukštų daugiabučių užstatytai teritorijai. Todėl planuojant, būtina įtraukti daugiau parametrų: pastatų aukštų skaičių, erdvės tarp pastatų plotą ir pan. Tam ji su kolega sukūrė daugiaaspektę spacematrix koncepciją.

Socialinis miesto tankumo poveikis: tarp patrauklumo ir socialinio teisingumo

Kyla esminis klausimas: ką laikyti socialiniu poveikiu? Socialinis poveikis – kompleksiška tarpusavyje persipinančių veiksnių visuma. Socialinį poveikį tyrinėjančiose studijose galima skirti dvi pagrindines kryptis. Tai socialinio tvarumo ir gyvenimo kaimynijoje kokybės (angl. livability) tyrimai. Gyvenimo kaimynijoje kokybė matuojama pasitenkinimo ja indikatoriais, tokiais kaip prisirišimas prie kaimynijos, kaimynijos estetinės kokybės vertinimas, saugumo patyrimas ir kiti vietovės patrauklumo bei asmeninės gerovės veiksniai, pavyzdžiui, pasitenkinimas gyvenimu, laimės patyrimas, taip pat fiksuojant realias naudojimosi kaimynija ir kaimynystės praktikas. Socialinis tvarumas matuojamas tiriant tankumo poveikį socialiniam teisingumui ir bendruomenės tvarumui. Tvarumo perspektyvoje tankesnis miestas gali būti laikomas socialiai teisingu, jeigu didesnis miesto tankumas gerina nepalankioje padėtyje esančių asmenų gyvenimo sąlygas ar galimybes, ir mažėja atotrūkis tarp socialinių sluoksnių. Reikšmingi socialinio teisingumo kintamieji – būsto, vietinių paslaugų, žaliųjų erdvių, viešojo transporto prieinamumas, galimybės keliauti pėsčiomis ir dviračiu, gyvenamosios erdvės apimtis ar būsto dydis, poveikis sveikatai, nusikaltimų gyvenamojoje teritorijoje skaičius, socialinė segregacija. Bendruomenės tvarumo indikatoriai dubliuoja kai kuriuos gyvenimo kokybės indikatorius, tačiau yra skirti matuoti ne tiek individualų pasitenkinimą gyvenamąja teritorija, kiek socialinius ryšius kaimynijoje, dalyvavimą vietos organizacijų veikloje, rezidencinį stabilumą. Tankumo poveikis šiems socialiniams indikatoriams nėra tolygus. Miesto tankumas gali suteikti tam tikrų socialinių gėrybių ir sumažinti kitas. Esant didesniam gyventojų skaičiui teritorijoje, išauga paslaugų ir viešojo transporto prieinamumas. Tačiau kiti veiksniai skiriasi ir yra veikiami kaimynijos urbanistinės struktūros, socialinių demografinių veiksnių bei viešosios miesto ir valstybės politikos.

Pavyzdžiui, Berlyno ar Oslo kaimynijose (tankumas vidutiniškai 264 žmonės hektare ir 211 žmonių hektare), kur įsikūrę didesnių pajamų gyventojai, išsiskiriančiose gerai integruotų gatvių tinklu, viešosiomis erdvėmis, viešomis vaikų žaidimų aikštelėmis, pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra, puikiomis jungtimis su miesto centru, identifikuojamas aukštas pasitenkinimas kaimynystės savybėmis, asmeninio gyvenimo kokybe bei intensyvaus naudojimosi kaimynija praktikos. Pasitenkinimas aukštesnis, kai kontroliuojami triukšmas, nešvara, eismo intensyvumas, kurie, kaip tyrimai atskleidžia, didėjant tankumui, auga. Kai su šiomis problemomis susitvarkoma, gyvenimo kokybė pagal kompaktiško miesto modelį sukurtuose rajonuose gali būti puiki. Tačiau tokio tipo kaimynijose gali gyventi tik specifinė populiacijos dalis. Tame pačiame Osle galimybė įsigyti būstą šiose kaimynijose yra labai ribota. Taigi, nors pagal kompaktiško miesto modelį sukurtuose rajonuose gyvenimo kokybė gali būti puiki, tačiau pats miesto tankinimas gali nedidinti ir net mažinti socialinį tvarumą. Viena pagrindinių problemų, mažinančių socialinį tvarumą, yra būsto prieinamumas. Tankinant miestą būsto prieinamumas ne tik ne didėja, bet net ima mažėti. Taip pat mažėja ir gyvenamosios erdvės plotas žemesnių pajamų populiacijos daliai. Tankinant jau esamas kaimynijas, gyventojams kyla nesaugumo, pykčio ir liūdesio jausmai dėl prarasto vietos tapatumo ar net prarastų namų. Gyventojai jaučiasi nepripažinti kaip piliečiai, mažėja pasitikėjimas savivalda. Tankumas taip pat gali nei kurti kokybiškos aplinkos gyvenimui, nei būti socialiai teisingas, kaip liudija tankiausių Honkongo rajonų gyventojų patirtis. Šiuose rajonuose kasdienio gyvenimo veiklos nuolat persidengia ir išsilieja vienos į kitas tiek namuose, tiek tarp jų, kurdamos sudėtingas pasekmes.

Daugiau tankumo netolygu daugiau socialinės naudos. Veikiau skirtingo tankumo teritorijos gali suteikti skirtingą socialinę naudą. Pavyzdžiui, mažo tankumo teritorijose nustatytas aukštesnis prisirišimo prie kaimynijos, saugumo, pasitenkinimo namais jausmas. Tankumo ir socialinių ryšių intensyvumo ryšys yra nelinijinis. Vidutinio tankumo teritorijose intensyvesnės socialinės sąveikos, platesnis kaimynystės ryšių tinklas. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidžia, jog apie 200 žmonių hektare socialinių ryšių intensyvumas išauga. Jis mažėja tiek didesnio, tiek mažesnio tankumo teritorijose. Didelio tankumo teritorijose išauga vietinių paslaugų prieinamumas ir naudojimasis jomis. Didėjant tankumui auga ir problemos kaimynijose bei nepasitenkinimas, ypač saugumu, tačiau taip pat švara, triukšmu, eismo intensyvumu.

Tankumo poveikį modeliuojantys veiksniai

Visgi pagrindinį poveikį socialinių ryšių kaimynijoje pobūdžiui turi ne pats tankumas, o gyvenamosios teritorijos suplanavimas: galimybė judėti pėsčiomis, viešuoju transportu, centro pasiekiamumas, pėsčiųjų infrastruktūra, paslaugos pirmuose aukštuose, viešosios erdvės, socialinė infrastruktūra – urbanistiniai elementai, leidžiantys žmonėms lengvai įsilieti į viešąjį gyvenimą. Taip pat sociodemografinė kaimynijų sandara turi didesnį poveikį kaimynijų vertinimui negu pats tankumas. Skurdas, kaimynijų nusidėvėjimas ir nepriežiūra nepasitenkinimą paaiškina labiau negu tankumo indikatoriai. O būsto nuosavybės formos ir darbo rinkos veiksniai reikšmingesni socialinės lygybės veiksniams negu miesto tankumas. Tad tyrimų rezultatų negalima vertinti vienareikšmiškai. Jie priklauso nuo konkrečios savivaldybės ir valstybės veiksmų sprendžiant kaimynijų problemas ir įgyvendinat miestų planavimo ir socialinę politiką. Norint pasiekti teigiamą socialinį tankumo poveikį, reikia atsižvelgti į tankinimo sukeliamus negatyvius aspektus ir juos koreguoti plėtojant miesto planavimo politiką. Tankios, didelį žmonių skaičių apgyvendinančios teritorijos gali būti palankios gerai gyvenimo kokybei, kai jose sukuriama minėta urbanistinė kokybė: prieinamos paslaugos, žaliosios ir kitos viešosios erdvės, vaikščiojimo, važiavimo dviračiais, socialinė infrastruktūra. Specifinė urbanistinė forma – gerai integruotų gatvių tinklas – prisideda prie saugumo jausmo didėjimo, kuris yra itin svarbus tarpinis kintamasis, lemiantis pasitenkinimą gyvenamosios teritorijos kokybe, socialiniais ryšiais ir asmeniniu gyvenimu. O žaliosios erdvės ne tik didina subjektyvų gerovės pojūtį, bet ir yra reikšmingas pagrindas kaimynystės ryšiams formuotis.

Urbanistinė struktūra ne tik tiesiogiai veikia socialines praktikas, sukurdama jų galimybes, bet ir formuodama, modeliuodama tankumo patyrimą. Tokio paties tankumo žmonių skaičiaus hektare atžvilgiu kaimynijose, kurios patiriamos kaip mažiau tankios dėl savo urbanistinių ir architektūrinių sprendimų, pastebima daugiau viešojo gyvenimo. Gerai integruotos erdvės, lengvas judėjimas per jas, kartu užtikrinant, jog namai nežvelgia langas į langą, – tai urbanistinės prielaidos kasdieniams neformaliems kontaktams, kurie sudaro pasitenkinimo gyvenamąja vieta pagrindą. Išskirtinis didelio tankumo akcentavimas, ypač jei tai yra daugiabučių teritorija, kurioje mažai žaliųjų erdvių, vargu ar sukurs laimingas, gerai veikiančias bendruomenes. Greta geros urbanistinės kokybės, kurią užtikrina ne tik urbanistikos ir architektūros specialistų žinios, bet ir viešosios politikos priemonės, reikšmingi ir kiti viešosios politikos veiksniai. Tai prieinamo būsto reglamentavimas, skurdo mažinimas, kaimynijų infrastruktūros tvarkymas, tolygaus tankinimo sprendimai. Ekologiškai tvarių, patrauklių ir tinkamų gyventi miesto zonų kūrimas, neskiriant pakankamai dėmesio teisingumo aspektams, gali lemti mažas ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų atskirtį. Kai planuojant tankinimą nėra tikslingai atsižvelgiama į būsto prieinamumą, sukuriamos sąlygos didinti socialinę ir erdvinę nelygybę.

Tankumas – ne tik tinkamo įgyvendinimo klausimas

Svarstant tankinti miestą ar ne, arba vertinant miesto tankumo poveikį, dėmesys dažnai sutelkiamas į konkrečią teritoriją. Tačiau į miestų tankumo klausimą verta pažvelgti plačiau. Pirma, tankumas nėra vien apibrėžtos teritorijos ar konkretaus miesto savybė. Daugiau mažiau tankūs ir tvarūs miestai veikia tinkluose ir resursų srautuose. Tvaraus ir tankaus, aplinkos, jeigu ne socialiniu požiūriu, miesto kūrimas vienoje vietoje gali paskatinti netvarią plėtrą kitose teritorijose. Išaugusios būsto kainos, kuriant tankų ir tvarų miesto modelį, paskatina daugelį mieste dirbančių žmonių gyventi atokiame, bet įperkamame būste ir keliauti į darbą ir namus nuosavu transportu prisidedant prie taršo didėjimo. Taigi didinant tankumą kaip driekos prevenciją iš tiesų kuriama drieka. Antra, vertės ir vertybės, siejamos su tankumu, gali prieštarauti. Pavyzdžiui, aplinkosauginis tvarumas gali nusverti socialinį tvarumą, taip kuriami vadinamieji žaliosios gentrifikacijos procesai, kai žemesnių ir vidutinių pajamų gyventojai išstumiami iš centrinių miesto dalių, jas kartu tankinant ir kuriant žaliąją infrastruktūrą (angl. urban greening). Ekonominė vertė, gaunama iš tankinimo, nusveria socialinę, emocinę, naudojimo vertę ir ryšius, kuriuos gyventojai turėjo su vieta. Pasauliniu mastu galima kalbėti apie procesus, kurie atskleidžia netolygų tankumo vertinimą. Tam tikrų teritorijų tankumą apibrėžiant kaip „gerą“ ir siektiną, o kitų teritorijų kaip „blogą“ ir dėl to atvirą pertankinimui (angl. redensification).

Trečia, minėtų veiksnių kontekste reikia atkreipti dėmesį į antagonizmus, susikuriančius tankinant miestus, kai teritorijos, kurios svarbios jų gyventojams ir naudotojams, užstatomos, keičiamos tankinimo tikslais. Emociniai ryšiai tarp žmonių ir vietų dažnai daro kompaktišką miesto politiką labai ginčytiną ir savo ruožtu geografiškai netolygią. Vienų teritorijų gyventojai gali lengviau pasipriešinti jų gyvenamosios teritorijos tankinimui ar netgi apskritai naikinimui ir perstatymui nei kitų. Centrinės teritorijos, kurioms būdingas mažas tankumas ir žemesnės socioekonominės padėties gyventojai, sunkiai gali atsilaikyti tankinimui, ką liudija beveik išnykusios Šnipiškės Vilniuje. Tankumo kaip ginčijamų teiginių supratimas leidžia matyti tankumą kaip nevienareikšmį politinį klausimą. Tai reiškia, kad reikia atmesti požiūrį, kad tankis yra neutralaus žmonių skaičiaus vietoje nustatymas. Vertėtų analizuoti, kaip tankis gali tapti problema ir sprendimu, ir kas, dėl kokių priežasčių ir kokių tikslų tai daro. Taigi, tankus miestas gali būti socialiai tvarus, teisingas ir suteikti gerą gyvenimo kokybę arba sukurti tik vieną ar nė vieno šių rezultatų. Apibrėžimas ir kontekstas, kultūriniai ir politiniai veiksniai yra svarbūs nagrinėjant tankumą. Tankumas nėra absoliutus ar objektyvus matavimas, turintis savaime teigiamą ar neigiamą poveikį. Straipsnis parengtas remiantis miesto sociologės dr. D. Čiupailaitės-Višnevskos paskaita „Miesto tankumo sampratos, jų urbanistinė raiška ir socialinis poveikis“. Paskaita skaityta Architektūros kokybės vystymo asociacijos kartu su partneriu „Statyba ir architektūra“ / sa.lt rengtame nuotolinių paskaitų cikle „Subalansuotas miestų tankinimas”, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir UAB „ACO Nordic“.

Pagrindiniai šaltiniai

• Bramley, Glen, Power, Sinead. 2009. „Urban form and social sustainability: the role of density and housing type“, Environment and Planning B: Planning and Design, 36: 30–48.
• Bramley, G., Dempdey, N., Power, S., Brown, C., & Watkins, D. 2009. „Social sustainability and urban form: Evidence from five British cities“, Environment and Planning A: Economy and Space, 41(9): 2125–2142.
• Burton, Elizabeth. 2000. „The Compact City: Just or Just Compact? A Preliminary Analysis“, Urban Studies, 37 (11): 1969–2001.
• Cavicchia, Rebecca. 2021. „Are Green, dense cities more inclusive? Densification and housing accessibility in Oslo“, Local Environment, 26 (10): 1250–1266.
• Chen, Hung-Ying, McFarlane, Colin. 2023. „Density and precarious housing: overcrowding, sensorial urbanism, and intervention in Hong Kong“, Housing Studies, 1–19.
• Dovey, Kim, Pafka, Elek. 2013. „The urban density assemblage: Modelling multiple measures“, Urban Design International, 19 (1): 66–76.
• Haarstad, Håvard, Kjærås, Kristin, Røe, Per Gunnar, Tveiten, Kristian. 2023. „Diversifying the compact city: A renewed agenda for geographical research“, Dialogues in Human Geography, 13(1): 5–24.
• Habermehl, Victoria, McFarlane, Colin. 2023. „Density as a politics of value: Regulation, speculation, and popular urbanism“, Progress in Human Geography, 47(5): 664–679.
• Keil, Roger. 2020. „The density dilemma: there is always too much and too little of it“, Urban Geography, 41(10): 1284–1293.
• Mouratidis, Kostas. 2018. „Is compact city livable? The impact of compact versus sprawled neighbourhoods on neighbourhood satisfaction“, Urban Studies, 55 (11): 2408–2430.
• Mouratidis, Kostas. 2019. „Compact city, urban sprawl, and subjective well-being“, Cities 92 (2019) 261–272.
• Pafka, Elek. 2013. Nothing Gained by only Counting Dwellings per Hectare: A hundred years of confusing urban densities.
• Raman, Shibu. 2010. „Designing a Liveable Compact City: Physical Forms of City and Social Life in Urban Neighbourhoods“, Built Environment, 36(1), 63–80.
• Shirazi, M. Reza. 2020. „Compact Urban Form: Neighbouring and Social Activity“, Sustainability 12.
• Skrede, Joar, Andersen, Bengt. 2022. „The emotional element of urban densification“, Local Environment, 27(2): 251–263.
• Wirth, Louis. 1938. „Urbanism as a Way of Life“, The American Journal of Sociology, 44 (1).