Jam bus deleguotos specifinės funkcijos ir suteikta galimybė susitelkti į tai, ką vyriausiasis architektas ir turi daryti: rūpintis architektūra, urbanistinės kokybės užtikrinimu, o ne būti apkrautas biurokratiniu darbu kaip šiandien“, – siekiamybes įvardijo ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius M. Narmontas.

Autoritetų stygius

Ne tik specialistai, bet ir paprasti žmonės pavargo nuo nuolatinės įstatymų kaitos, chaoso, taisyklių nebuvimo, konstatavo Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė. Anot valdininkės, nenuostabu, kad to padariniai šiandien atsispindi ir Lietuvos kraštovaizdyje.

„Vienas filosofas yra sakęs, kad demokratija galima tik gana aukšto mentaliteto visuomenėje. Kad visuomenė tokia būtų, ją reikia ugdyti. O kas tai daro? Autoritetai. Architektūros srityje irgi turi būti autoritetas. Ar šiandienėje situacijoje išgelbėtų valstybės architektas, ar ne – sunku pasakyti. Bet kad reikia imtis drastiškų sprendimų ir kuo greičiau – neabejotina“, – kalbėjo Anykščių savivaldybės atstovė D. Gasiūnienė.

Pašnekovė nemano, kad pakaktų įtvirtinti savivaldybės vyriausiojo architekto pareigybę ir tokiems tarnautojams grąžinti realią galią – tai šiuo metu ir akcentuoja Aplinkos ministerija.

„Provincijos architektas kalbės viena, didmiesčio, pavyzdžiui, Vilniaus – kita. Reikėtų vieningos pozicijos, pastebėjimo, kas vyksta su mūsų architektūros ir kraštovaizdžio politika bendrąja prasme, kur link mes einame. Galbūt tai turėtų būti ne koks nors konkretus, vienas žmogus, o specialistų grupė (kaip Architektų sąjungos projektų vertinimo taryba). Jai turėtų būti skirtas geras finansavimas, kad ši grupė galėtų kištis į teisės aktų leidybą, kurti juos įvertinusi ir gerąją, ir blogąją kitų valstybių patirtį“, – mano Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja D. Gasiūnienė.

Straipsnis iš žurnalo „Statyba ir architektūra“ 2014/6