Ar įvyks vėjo energetikos proveržis?

Lina Svaldenienė 2022 balandžio 25 d.
Tik SA

Karas Ukrainoje ir kasdien gvildenama Europos energetinės nepriklausomybės tema verčia atidžiai peržvelgti Lietuvos atsinaujinančios energetikos padėtį. Šiuo metu suplanuota statyti  358 vėjo elektrines, išspręstas ir visad didžiausius nesutarimus kėlęs poveikio kraštovaizdžiui klausimas: parenkant vėjo elektrinių parkų vietą, nuo šiol bus remiamasi vieningais kriterijais. Planuojama ir vėjo energetikos jūroje plėtra. 

  • Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis 2019–2022-04-13 m. priimta 31 atrankos išvada pagal kurią galima planuoti statyti 170 vėjo elektrinių.  
  • 2021-2022-04-13 m. priimti 7 sprendimai pagal kuriuos galima planuoti statyti 188 vėjo elektrines.  
  • Pagal priimtą 31 atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ir priimtus 7 sprendimus, kad veikla leistina, iš viso galima planuoti statyti 358 vėjo elektrines.
  • 2019–2021 m. Aplinkos apsaugos agentūra leido sausumoje statyti vėjo elektrinių, kurių bendra galia sudaro 1,81 GW – tai yra viršija dabartinės Vyriausybės programoje užsibrėžtą tikslą iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo elektrinių. Šie duomenys apima tik projektinius pajėgumus – be Lietuvoje jau veikiančių ir elektrą generuojančių vėjo jėgainių. 
  • Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pastatytų vėjo elektrinių galia sudaro 545 MW.
  • Vėjo elektrinių plėtra planuojama ne tik sausumoje, bet ir jūroje. Energetikos ministerija inicijavo poveikio aplinkai vertinimą 700 MW galios vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje. 
  • Per artimiausius dvejus-trejus metus privatūs investuotojai planuoja pastatyti dar apie 930 MW vėjo elektrinių.

Po daugiau nei metus trukusios diskusijos, kovo mėnesį patvirtintas poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašas, kuriuo būtina remtis nustatant, ar nėra reikšmingo neigiamo vizualinio poveikio vertingiausioms Lietuvos  kraštovaizdžio panoramoms. Visoms veikloms taikomi vienodi kriterijai, nustatantys iš kokių vietų atsiveriančius gražiausius Lietuvos kraštovaizdžio vaizdus būtina saugoti statant vėjo elektrines ar kitus aukštus statinius.

Į šį aprašą įtrauktas 345 vertingiausių šalies panoramų apžvalgos taškų sąrašas, iš kurių aukšti statiniai galės būti iš dalies matomi, bet kraštovaizdyje turės nedominuoti. Teritorijų planavimo dokumentuose įvardyti panoramų, regyklų apžvalgos taškai, kuriuos siūlė ir dėl kurių susitarė savivaldybių administracijų, saugomų teritorijų direkcijų, kitų institucijų bei socialinių partnerių atstovai.

krastovaizdiu zemelapis 1
Žemėlapyje pažymėti ne tik vertingiausių Lietuvos kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taškai, bet ir 27 ypač saugomų kraštovaizdžio teritorijų, kurios užima 12,6 proc. šalies ploto ir kuriuose statyti vėjo elektrines draudžiama, ribos.

Taip pat žemėlapyje pažymėtos vertingų kraštovaizdžio arealų, kurie  užima 19,2 proc. šalies ploto ir kuriuose iki statybos reikės atlikti poveikio kraštovaizdžiui vertinimą, ribos. Žemėlapyje matomos ir saugomų teritorijų, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribos.

“Kartu su institucijomis ir socialiniais partneriais sutarėme, kurie Lietuvos panoraminiai taškai bus laikomi vertingais ir kokiu atstumu nuo šių vietų turės stovėti vėjo elektrinės, kad nesukliudytų gėrėtis gražiausiomis Lietuvos vietomis. Ši tvarka užbaigs diskusijas ir neabejotinai paspartins poveikio aplinkai vertinimą plečiant vėjo energetiką Lietuvoje“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Patvirtinta, kad aukšti statiniai, statomi už vertingiausių kraštovaizdžių arealų, gali būti apžvalgos lauke ne didesniu kaip 2,8 laipsnių vertikalaus matymo kampu, kadangi nuo šios ribos jų vizualinis poveikis laikomas reikšmingu. Be to, vertinimas turi būti atliekamas ne iš bet kokios vietos, o iš patvirtintų apžvalgos taškų.

Nustatytas 2,8 laipsnių vertikalaus matymo kampas reiškia, kad apie 250 m aukščio vėjo elektrinės turėtų būti atitrauktos nuo apžvalgos taškų apie 5,5 km atstumu ir tai užtikrintų subalansuotą kraštovaizdžio apsaugą vizualiniu požiūriu vertingiausiose teritorijose, o kartu netrukdytų plėsti esamas ir statyti naujas vėjo elektrines.

Aplinkos apsaugos agentūra koordinuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, priima atrankos išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo, sprendimus planuojamos ūkinės veiklos  poveikio aplinkai. Kai šis etapas užbaigtas, vėjo energetikos vystytojams reikia gauti statybos leidimą, o statybą leidžiančius dokumentus statiniams išduota savivaldybės. 

Conteh
Komentarai