Architektūros istorikė Marija Drėmaitė tik ką užbaigė studiją „Baltic Modernism. Architecture and Housing in Soviet Lithuania“ („Baltijos modernizmas. Architektūra ir gyvenamieji namai sovietinėje Lietuvoje“) – pirmąjį tarptautiniu mastu išleistą pasakojimą apie modernizmą Baltijos šalių architektūroje. Knyga parašyta specialiu Berlyne įsikūrusios leidyklos „DOM Publishers“ užsakymu, ją Lietuvoje pristato leidykla LAPAS.
Anglų kalba išleistos knygos autorė M. Drėmaitė sako, kad tai nėra architektūros stilių istorija, o kritinis žvilgsnis į tai, kaip sovietiniai modernizacijos planai veikė „vidiniu užsieniu“ arba „sovietų Vakarais“ vadintoje Lietuvos TSR.
„Chruščiovo modernizacija buvo labai schematiška, knygoje žvelgiama, kaip tos universalios rajoninio planavimo ir modernizacijos schemos, šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėtos taikyti visoje Sovietų Sąjungoje, suveikė Lietuvos sovietinėje respublikoje. Įdomu stebėti, kaip jas įgyvendino nauja Lietuvos architektų karta, siekusi kažko, kas buvo „svarbiau“, – turėjusi savas žinias, ambicijas, ryšį su istorine architektūra ir Vakarais, norėjusi išlaikyti nacionalinį savitumą, sako M. Drėmaitė.
Knygoje aprašoma anuomet sukurta masinio apgyvendinimo schema – mikrorajonų ir standartinių daugiabučių atsiradimas. M. Drėmaitė klausia, ar Lazdynai – Vilniaus gyvenamasis rajonas, apdovanotas Lenino premija – buvo išties išskirtinis kūrinys, ar daugiau mėginimas Vakarams pademonstruoti sovietinius pasiekimus urbanistikoje.
„Domėjausi ne tik masiniais daugiabučiais, bet ir kitomis apgyvendinimo formomis: butais nomenklatūrai, kooperatiniais menininkų namais, kurie buvo pastatyti labai išradingai, taip pat privačiais namais – sodų nameliais, vasarnamiais“, – pasakojo autorė.
Knygoje daug dėmesio skiriama rajonų planavimui, industrializacijai ir žemės ūkio kolektyvizavimui, kuris iš esmės pakeitė Lietuvos kraštovaizdį, suardė tradicines bendruomenes ir įdiegė kolūkinių gyvenviečių naujovę.
Skyrius „Kolektyvinė gerovė“ skirtas pastatų, kurių pagrindinė funkcija buvo aptarnauti sovietinę visuomenę, funkcinių tipų standartizacijai. Apžvelgiama viskas: nuo mikrorajonų prekybos centrų, kurie planinėje ir nuolatinio stygiaus kamuojamoje ekonomikoje atrodė kaip oksimoronas, didžiulių aukštųjų mokyklų ir sveikatos įstaigų kompleksų, kurie atitiko tendencijas Vakaruose kurti dideles centralizuotas, gamyklą primenančias sistemas, iki viešbučių, rekreacijos ir atostogų infrastruktūros bei laidotuvių ir santuokų rūmų, kuriuose buvo kuriamos naujos apeigos.
Naujoji Baltijos modernizmui skirta knyga platinama visame pasaulyje – nuo San Fransisko iki Tokijo.
2016-aisiais „DOM Publishers“ išleido „Kauno architektūros gido“ vokišką variantą, dar anksčiau vokiškai buvo išleistas „Vilniaus architektūros gidas“. Teises į šiuos leidinius vokiečiai įsigijo iš Vilniuje įsikūrusios leidyklos „Lapas“.
