Suomijos statybų sektorius nuo 2025 jau bus teisiškai įpareigotas skaičiuoti pastatų gyvavimo ciklą. Tam Suomijos statybinių medžiagų gamintojai ruošiasi jau dabar. Tvarumo apraiškų statybų sektoriuje Lietuvoje taip pat esama – anglies pėdsaką siekiama mažinti keičiant pastatų medžiagiškumą.

Padėtis Lietuvoje

Statybos sektorius Lietuvoje, sekdamas pasaulinėmis tendencijomis, turi transformuotis ir judėti žaliosios ekonomikos link.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pastebi, kad mūsų statybų sektoriaus problema yra žemesnis negu vidutinis pramonės arba bendras ekonomikos našumas, ir tą lemia kvalifikacijos ir skaitmenizacijos stoka. Čia jau imtasi veiksmų įvedant privalomą BIM projektavimą dideliems valstybiniams užsakymams, antras kertinis pokytis turi vykti renkantis medžiagas.

[prenumerata mailpoet_form_id=”8″ bg_color=”#b1cbd9″  image_url=”https://sa.lt/wp-content/uploads/2022/01/pastatas.png” intro_text=”Svarbiausios” white_text=”architektūros, interjero ir paveldo” outro_text=”naujienos – nepraleiskite!”]

„Pastate, per jo gyvavimo ciklą, t.y. 100 ar panašiai metų, 40-50 procentų jo emisijų sudaro plienas ir betonas. Todėl vienas iš pagrindinių tikslų yra keisti statybines medžiagas iš tų, kurios emituoja, į tas, kurios sugeria. t.y. į medieną. Vyriausybė turi tikslą, kad pastatuose nuo 2024 metų 50 proc. pastatų sudėtinių dalių būtų organinės.“

Aplinkos ministras S.Gentvilas

Kęstutis Sadauskas, Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato, Žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorato direktorius, taip pat pabrėžia ypatingą statybų sektoriaus svarbą žaliajai ekonomikai. Metų ekonomikos forume 2021 jis priminė, kad pastatai yra atsakingi beveik už pusę visų anglies dvideginio emisijų, ir atkreipė dėmesį į tai, kad nei architektai, nei užsakovai gyvavimo ciklo kategorijomis dar negalvoja.

„Vienas iš klasikinių atvejų, kada mes apie pilną ciklą nepagalvojame, yra renovacija. Mes dažniausiai renovuojame energetiniam efektyvumui. Ir, aišku, labai dažnai bandome sutaupyti, kad kuo daugiau renovuotume. Bet ar mes galvojame, kas bus su pastatais, kai jie pasieks savo gyvenimo pabaigą? Ar mes galėsime pakartotinai panaudoti tas medžiagas arba perdirbti jas? Dažniausiai ne, nes geriausiu atveju tos atliekos panaudojamos kelių statybai ar kažkokiems užpildymams, kraštovaizdžio darbams.“ – dabartinę situaciją įvardija EK atstovas.

Dabartinė pastatų ir visų statybų koncepcija turi keistis taip, kad tokio termino kaip griovimas apskritai neliktų. Griovimą žiedinėje ekonomikoje keičia dekonstrukcija. Po išardymo galima iš naujo panaudoti medžiagas: stiklą, betoną, plastiką, medį, ar kitokius polimerus, nes visi jie turi savo vertę.

„Tam reikia visiškai keisti mąstymą ir dizainą, pradedant nuo architektų, statybininkų, gyventojų, o taip pat ir reguliuotojų, nes šiam tikslui turi tarnauti ir taisyklės. Reikia paradigminių pasikeitimų. Ar mūsų architektai, statybininkai, inžinieriai yra mokomi tokio pilno ciklo mąstymo ar ne? Europoje, mano paties didžiam nustebimui, dažniausiai to nėra“.

K.Sadauskas

Lyderystės imasi suomių gamintojai ir reguliuotojai

Apskaičiuojant viso pastato anglies pėdsaką, būtini atskirų konstrukcijų emisijų duomenys. Suomijoje įstatymai dėl mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių pastatų gyvavimo ciklo įsigalios 2025 metais. Pastatų anglies pėdsakas skaičiuojamas naudojant pastato brėžinius, emisijų skaičiavimo pradžioje nustatomos visos konstrukcijos dalys. Tada nustatoma kiekvienos konstrukcijos emisijų dalis. Atsižvelgiama į medžiagų transportavimo atstumus, transporto srautų užimtumą ir nuostolius statybvietėje.

Skaičiuojant naudojama informacija, pateikta poveikio aplinkai deklaracijoje. Galutinis skaičius nurodo, kiek kilogramų anglies dioksido susidaro per visą pastato konstrukcijos gyvavimo ciklą iš vieno kvadratinio metro ploto.

Suomių įmonė „Saint-Gobain“, valdanti tokius statybinių medžiagų prekės ženklus kaip „Gyproc“, „Weber“ ir „ISOVER“, pradėjo skaičiuoti ne tik medžiagų gamybos metu išmetamą CO2 kiekį, bet ir emisijas statybų aikštelėje. „Saint-Gobain Finland“ produktų emisijų skaičiavimai buvo atlikti išorinių ir vidinių sienų konstrukcijoms, juodgrindėms ir grindims bei stogo konstrukcijoms.

Produkto išmetamo CO2 kiekis pastate aprašomas poveikio aplinkai deklaracijoje (angl. EPD). Taip pat konkrečių pastato konstrukcijų emisijos duomenys skelbiami statybų bibliotekoje ir gali būti naudojami vertinant pastato poveikį aplinkai per jo gyvavimo ciklą. Statybų bibliotekos informacija prieinama klientams, architektams ir konsultantams, norintiems patikimai palyginti panašių konstrukcijų anglies pėdsaką. Taip pat gauti duomenys naudojami bendrovės viduje kuriant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančius statybinius gaminius.

Nuo statybų sektoriaus tendencijų neatitrūkęs ir Suomijos aukštasis mokslas. Karelijos taikomųjų mokslų universitetas moko būsimus gyvavimo ciklo vertinimo specialistus. Dalis Karelijos taikomųjų mokslų universiteto statybos inžinerijos ir energetikos bei aplinkos inžinerijos studijų programų studentų šios vasaros praktiką atliko skaičiuodami emisijų duomenis.

„Mąstymas gyvavimo ciklais artimiausiu metu tik svarbės. Anglies dioksido išmetimas bus labai svarbus pastato projektavimo etape,“ – sako studentė Natalija Pennanen. „Mažas anglies dioksido kiekis jau tapo svarbiausiu medžiagų reikalavimu kartu su tradicinėmis savybėmis, tokiomis kaip ekonomiškumas ir stiprumas“, – jai pritaria kartu emisijas skaičiavęs Juuso Kokkonenas.

Stogų gyvavimo ciklo tyrimas

2020 metais Pasaulio plieno asociacija (ang. wordsteel) atliko nepriklausomą tyrimą trijų populiarių stogų dangų medžiagų gyvavimo ciklui įvertinti. Tyrimas buvo atliktas siekiant suprasti plieno, bitumo ir betono aplinkosaugines savybes ir apėmė įvairių stogo dangų gyvavimo ciklo etapus nuo statybų iki eksploatavimo pabaigos. Poveikis klimatui buvo vertintas:

• medžiagų gamybos procese;
• įrengiant stogo konstrukciją;
• įskaitant pristatymą ir pakavimo medžiagas;
• eksploatavimo ir priežiūros laikotarpiu (60 metų);
• gyvavimo ciklo pabaigoje, t.y. perdirbant ar išgabenant utilizuoti.

Tyrimas kiekybiškai įvertino šešių skirtingų stogo sprendimų poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą. Jam pasirinktas tipiškas vienbutis namas su 150 m2 ploto stogu, naudojamu šešis dešimtmečius. Du iš šešių tyrime dalyvavusių stogų buvo plieniniai, vienas iš jų – su mediniais, o kitas – su plieniniais grebėstais. Kiti gyvavimo ciklo vertinime dalyvavę stogai buvo dengti betonine arba bitumine stogo danga.

Rezultatai atskleidė, kad plieninis stogas yra tvariausias pasirinkimas, jo poveikis aplinkai, klimato kaitai yra net iki 60 % mažesnis. Plieniniai stogai yra draugiškesni aplinkai dėl jų ilgaamžiškumo, itin paprastos priežiūros ir perdirbimo galimybių. Plieninius stogus galima beveik 100 % perdirbti ir panaudoti pakartotinai. Daugiau informacijos rasite šio tyrimo ataskaitoje.

 

REMIAMAS TURINYS