Bet konstruktoriai užprotestavo – bus nesaugu. Todėl konstrukcijos buvo stambinamos. O mūsų, kraštovaizdžio architektų, tikslas buvo sugaudyti kalvas, leisti pakilti į norimą aukštį. Žinoma, labai aukštai iškelti taką irgi nebuvo galima vien dėl smarkiai išaugančios kainos“, – pasakojo A. Mituzas.
Jis nuolat svarstė, kaip pavyks statybininkams įgyvendinti projektą. Pirmiausia dėl to, kad teko kovoti su nepalankiu gruntu pamatams. Vėliau mąstyta, kaip į didelį aukštį užkelti santvarą, kad nenukentėtų medžiai. „Vis dėlto viskas atlikta nepriekaištingai. Galime tik didžiuotis, kad turime tokių unikalių statinių. Ir ne tik konstrukciniu, bet ir architektūriniu požiūriu“, – džiaugėsi A. Mituzas.

Bendrovei „Empower-Fidelitas“ statyti panašių konstrukcijų statinius nebuvo naujiena, tačiau lajų tako projektas tapo nemenku iššūkiu. Vieta – kalvota, pelkėta, aukšti gruntiniai vandenys. Atvykę į būsimą statybvietę specialistai suko galvą, kaip teks atlikti darbus.
Kadangi medžių kirsti nebuvo galima, pirmiausia svarstyta galimybė statyboms naudoti bokštinį kraną. Geriau išanalizavus, šio sumanymo atsisakyta dėl vietovės nelygumų, nuolydžių. Tad pasitelkti kiti sprendimai – buvo atsivežta betono, armatūros ir pradėtos statyti kolonos. „Empower-
„Nors darbas buvo sudėtingas, tačiau kartu ir įdomesnis, negu statyti įprastus telekomunikacinius ar kitokius panašius bokštus. Teko nemažai pavargti ieškant sprendimų, kaip užkelti konstrukcijas tarp kolonų. Tam pasitelkėme ir kranus, ir sunkiuosius vikšrinius traktorius. Žodžiu, su darbais susitvarkėme“, – prisiminė bendrovės „Empower-Fidelitas“ generalinis direktorius Vaclovas Kirkilis.
Lajų tako Anykščiuose statybos darbai truko nuo praėjusių metų rugsėjo. Juos planuota baigti kiek anksčiau, tačiau pasirodęs netinkamas gruntas ir aukšti gruntiniai vandenys pareikalavo papildomų sprendimų, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte.
Bokšto ir lajų tako architektūros motyvu pasirinkta austinė tautinė juosta. Todėl bokšto fasaduose matyti rombo formų ornamentika iš metalinių laikomųjų konstrukcijų, apdailai panaudotos natūralaus maumedžio lentos. Tas pats rombų raštas naudojamas ir lajų tako konstrukcijose. Jos projektuotos iš vamzdinio profilio šalto valcavimo metalo konstrukcijų ant gręžtinių polių, sujungtų monolitiniu rostverku. Aplink bokšto šerdį, sudarytą iš keturių tarpusavyje sujungtų kvadratinių kolonų, suformuoti laiptai, o pačioje šerdyje įrengtas keltuvas žmonėms su negalia.
Anot V. Kirkilio, vienas sudėtingesnių sprendimų buvo sumontuoti keltuvus neįgaliesiems. Vadovaujantis techniniais duomenimis, keltuvas galėjo kelti į ne didesnį kaip 11 metrų aukštį. Tad ieškota išeities, kaip neįgalieji galėtų pakilti į 21 metro aukštį ir išvažiuoti tiesiai į lajų taką. Sugalvota, kad judėjimo negalią turintys žmonės vienu keltuvu gali pasikelti į tarpinę 11 metrų aukščio stotelę, kitu – į 21 metro aukštį. Dar įrengtas ir trečias keltuvas, kuriuo bus galima pasikelti į apžvalgos bokšto viršų – 30 metrų aukštį.
„Judėjimo negalią turintys žmonės irgi turi turėti galimybę pasigrožėti vaizdingomis apylinkėmis pakilę į lajų taką.