„Teko ir man konsultuoti, ką daryti tokiais atvejais, kai upės slėnyje – durpynas, o ten teritorijos plėtotojas būtinai nori statyti namus. Ką turi daryti savivaldos institucijos, kurios išduoda leidimus, atsako už planavimo procedūras, o jas visais įmanomais būdais remia prie sienos – reikia, ir viskas“, – kalbėjo KU atstovas.
Anot specialisto, daugeliu atvejų Lietuvoje susiduriama su pavasarinio potvynio didžiosiose upėse grėsmėmis. Tačiau Vakarų regionui būdingos specifinės problemos. „Per pastaruosius 10 metų, ką ir kalbėti apie „tradicines“ Šilutės ir Pagėgių savivaldybes, ir Klaipėda, ir Kretinga su potvynio rizika buvo susidūrusios ne kartą. Dažniausiai potvynių kyla pavasarį arba antroje žiemos pusėje, o šiuo atveju jų kilo vasarą. Akmenos–Danės upių baseine grunto filtracijos koeficientas yra vienas mažiausių Lietuvoje, tad ilgą laiką trukę krituliai nespėja į jį susigerti. Dėl stipraus vėjo sukelto sampūtos reiškinio upės žiotyse blokuojamas vandens ištekėjimas iš upės, todėl buvo užlietos teritorijos ne tik Kretingos bei Klaipėdos rajonuose, bet ir Klaipėdos mieste ties Mažuoju Kaimeliu bei „Pakrantės“ sodų bendrija. Sodybas ir net daugiabučius arčiausiai Akmenos–Danės upių baseino buvo galima apiplaukti valtimi. Tačiau problema yra tai, kad niekas nežino, kiek realiai vanduo buvo pakilęs. Sako, kad daug, bet faktiniai matavimai tai niekaip neatspindi. Vadinasi, kadangi per asmens, atsakingo už stebėjimus, langą nepradėjo lietis vanduo, jis ir neužfiksavo aukščiausio lygio“, – ironizavo V. Dubra.
KU mokslininkas apgailestavo, kad Lietuvos stebėjimo tinklas, kuris skirtas vandens lygiui fiksuoti, yra labai išretėjęs. „Jei kyla didesnių liūčių, galėtų būti skelbiamos prognozės, kas gali atsitikti. Tačiau kai nėra stebėjimų, prognozuoti sudėtinga, – pripažino V. Dubra. – Būtina pažymėti, kad pastaraisiais metais vyksta intensyvus vandens matavimo stočių automatizavimas, tačiau visam šiam procesui dar reikia nemažų ir finansinių, ir intelektinių išteklių.“
