Tapatybė gali keistis
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis VSTT pastabose pasigedo racionalumo: „Galėčiau suprasti pastabą, kad pastatas, tarkime, pažeidžia užstatymo aukštingumo reglamentą. Bet kaip galiu komentuoti VSTT priekaištą, kad nebuvo atlikta būsimo pastato poveikio etnokultūrai analizė? Kas tai galėtų nustatyti?“
Čia, ko gero, tiktų architekto, studijos „Aketuri architektai“ vadovo Luko Rekevičiaus pastaba apie tai, kas nutinka, kai taikomi labai griežti ribojimai architektūrinės ir urbanistinės aplinkos plėtrai, kai senamiesčių ar miestelių struktūra bei architektūra saugomos pamirštant, kad čia nebegyvena žmonės, kurie tuos miestus pastatė.
„Neringą siekiama palikti žvejų gyvenviete, nors daugelis Neringos gyventojų šiandien dirba Klaipėdoje, naudojasi elektroniniu paštu, turi verslą. Žmonės jau nebėra žvejai, ir čia traukia ne žvejų kaimelis, o unikali gamtinė aplinka ir paslaugos, kurias galima gauti, – neabejoja L. Rekevičius. – Taigi gana stiprus miesto tapatumas nuodijamas, nes stengiamasi jį padaryti dirbtinį. Žmonių tapatybė pasikeitė, o miesto tapatybei keistis kartu neleidžiama, stengiamasi išlaikyti muziejinę formaline pamirkytą praėjusių amžių didybės nuotaiką. Aš siūlau adekvačiai ir XXI amžiaus priemonėmis reaguoti į besikeičiančią miesto žmonių tapatybę.“
„Tai neretas reiškinys, kai valdininkai supainioja procesų administratoriaus funkciją su architektūrinės kokybės vertintojo vaidmeniu“, – pripažino Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorius Algis Vyšniūnas.
Planuoja projekto įgyvendinimą
Konkurso laureatai neketina sudėti ginklų kovoje dėl savo projekto įgyvendinimo – jie tiki, kad šis darbas ir būsimi pastato naudotojai nusipelno tos kovos.Tokios pat nuostatos laikosi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis: „Iki šių metų pabaigos planuojame paskelbti jungtinį projektavimo darbų ir rangos konkursą. Jeigu to neatliksime, manau, viskas – graži idėja, įdėtos pastangos ir išleisti pinigai – bus prarasta. Bet man atrodo, kad visada geriau ką nors padaryti, negu nepadaryti bijant klaidų. O kokia gali būti klaida, kai projektu nesuabejojo kompetentinga architektų komisija? Nubraukti viską vienu VSTT brūkšniu būtų nepagarba jiems.“
Pasak Neringos savivaldybės vadovo, minimalių projekto korekcijų planuodami pastato pritaikymą turi ir užsakovai, bet jie nesijaučia turintys teisę abejoti vertinimo komisijos sprendimu. „Siekdami vertinimo kokybės ir skelbėme konkursą. Nuogąstauju, kad jei ir toliau tokiais kaip minėtieji argumentais stabdysime visus projektus, po savęs šita karta nieko nepaliks“, – replikavo D. Jasaitis.
„Nenoriu dabar dalyti medalių, bet konkursą laimėjo tikrai aukščiausio profesionalumo, pasaulinio lygio darbas. Būtų gaila, jei ši talentinga autorių komanda ateityje kurtų ne Lietuvai“, – žurnalui „Statyba ir architektūra“ sakė profesorius A. Vyšniūnas.
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Vaidotas Dapkevičius svarstė, kad šiandien galbūt atėjo laikas savo profesinę vienybę parodyti architektams: „Konkursas vyko tikrai korektiškai, architektai vieni kitiems priekaištų neturėjo. Labai džiaugčiausi, jei „Agilos“ konkurso dalyviai pareikštų palaikantys konkurso nugalėtojus. Gal tai proga ugdyti profesinę kultūrą?“
