• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

A klasės pastate svarbiausia – racionalumas

2014 gegužės 27 d.

Ekonominė krizė ne visuomet atneša tik praradimų. Statybų bendrovei „YIT Kausta“ kurį laiką sustabdytas projektas suteikė progą permąstyti planus, po to nuspręsta tęsti aukštesnio kokybės lygio statybas, siekti didesnio energinio efektyvumo. Rezultatas – pirmasis Lietuvoje A energinio naudingumo biurų pastatas „Grand Office“.

Rizika pasiteisino

Projektuojant objektą nebuvo užsimota siekti aukštos energinio naudingumo klasės. Architektas Gintaras Čaikauskas pripažino, kad tuomet dar nebuvo nei tokių reikalavimų, nei tokios mados vėjų.

Statant energiškai efektyvius pastatus pirmiausia paisoma statinio orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu. Ir nors „Grand Office“ neplanuota siekti A energinio naudingumo klasės, projektuotojai ir tuomet stengėsi teisingai pasukti statinį.

„Pastato dizainas toks, tarsi jis žvelgia į tą pusę, kurioje saulės mažiau. Ten, kur jos daugiau – yra bemaž aklina siena. Juk čia nėra gyvenamasis namas, kur stiklo fasadai projektuojami pietinėje pusėje. Reikia suprasti, kad saulė ne tik skleidžia šviesą, bet ir prikaitina pastatus. O jiems vėsinti sunaudojama daug energijos. Todėl siekiant didesnio energinio efektyvumo reikia galvoti ne tik apie pastato šildymą, bet ir vėsinimą“, – kalbėjo G. Čaikauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir urbanistiškai pastatas tarsi žvelgia į miesto ateitį, galimą plėtrą – į pakraštį, o ne į urbanizuotą teritoriją. „Žinoma, jeigu iš viršutinių aukštų būtų matęsis Vilniaus centras ir senamiesčio vaizdai, stiklo fasadus būtų reikėję atsukti į juos. Tačiau tų vaizdų šioje vietoje nesimatė. Tiesa, buvo tam tikra rizika, nes atspėti teoriškai, ar iš 21 aukšto nesimatys senamiesčio, buvo sudėtinga. Bet grafiškai modeliuodami priėjome išvadą, kad vaizdas turi būti atvertas į priešingą pusę, ir mūsų rizika pasiteisino“, – sakė G. Čaikauskas.

Vieta, kurioje stovi „Grand Office“, pagal miesto planus skirta aukštybiniams pastatams, ji nedaro jokios įtakos senamiesčio siluetui.

Architektūrinių sprendimų nekeitė

Daugiaaukščio statytojo – kompanijos „YIT Kausta“ – filosofija paremta skandinaviškomis tradicijomis, pagal kurias statiniai turi derėti su aplinka. Todėl priimant architektūrinius sprendimus į tai buvo žiūrima pirmiausia. Racionalumas irgi labai svarbu. Tad bokšto formos pastatas yra kompaktiškas, nėra erdvių vien tam, kad jų būtų, nedemonstruojama prabanga. Vadovautasi principu, kad pastato forma turi atspindėti racionalumą, aiškumą, kad ji turi būti estetiška.

Grand office - sale

„Man kaip architektui šie principai labai priimtini, nes ir pats sėmiausi skandinaviškos patirties. Dar sovietmečiu, kai šildėme orą pro kiaurus namų langus, racionalūs skandinavai priimdavo taupius, ekologiškus sprendimus. Tad viskas prasideda nuo pirmojo architekto brūkšnio. Jeigu nubraižysi tuščias dramatiškas formas, ar bus ekonomiška tokį pastatą šildyti? Gerai, jeigu investuotojai turtingi, nekreipia į tai dėmesio ir jiems svarbu parodyti prabangą. Bet kai reikia siekti energinio naudingumo ir kartu laikytis estetikos, mums yra iššūkis sukurti tokių formų pastatą, kad jis būtų racionalus“, – svarstė G. Čaikauskas.

Projektuojant „Grand Office“ irgi kirbėjo mintis fasadui išpūsti žandus. Tačiau kai buvo apskaičiuota ekonominė nauda ir galimos eksploatacinės sąnaudos, nutarta likti prie bazinio varianto – stačiakampio formos. Ekonominė krizė irgi išėjo į naudą, nes per tą laiką, kol statybos buvo sustabdytos, smarkiai patobulėjo technologijos, medžiagos. Todėl sąmoningai pasirinkta strategija pastatyti pirmąjį A energinio naudingumo klasės biurų pastatą. Architektūrinių sprendimų keisti nereikėjo, užteko peržiūrėti technologinius sprendimus, mazgus.

Pastangas klientai įvertino

Statybų rinka, kaip ir bet kuri kita, eina į priekį, ieškoma naujų sprendimų, kurie optimizuotų aplinkos ir pastato darną.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad