Buvusios Telšių parodų salės patalpose įkurtas Taikomojo kultūros paveldo tyrimo ir konservavimo centras – naujas puslapis daugiau kaip šimtą metų skaičiuojančio išraiškingo raudonų plytų pastato istorijoje. Ne mažiau svarbi jo misija – sutelkti Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto bendruomenę.
Istorinė parodų salė virto kino teatru
Masyvus raudonų molio plytų trijų aukštų sudėtingos architektūros pastatas, kuriame įrengtos ekspozicijų salės bei Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centras, dabartinėje Kęstučio gatvėje iškilo po 1908 metų didžiojo Telšių gaisro, kai sudegė visas Telšių miesto centras ir mediniai gatvės pastatai.
Anot pastato kapitalinio remonto projektą parengusio ilgamečio Telšių rajono vyriausiojo architekto, bendrovės Architekto studijos vadovo Algirdo Žebrausko, šis statinys žymi ryškų miesto centro periodą – perėjimą nuo medinės prie mūrinės architektūros, taip pat tai – vienas sudėtingiausių reprezentacinių miesto pastatų, išsiskiriančių skaidymu, nišomis, po trečio aukšto langais esančiais dekoratyviniais, iš rombų sukomponuotais elementais, virš langų esančiais sandrikais ir langų kolonėles puošiančiais lietais metaliniais korintiniais kapiteliais.
Prieškariu pirmame pastato aukšte veikė Šekselbamo fotoateljė, antro ir trečio aukšto patalpos nuomotos žydų viešbučiui. Maždaug 1920 metais kieme pristatytas L formos priestatas, kuris buvo pritaikytas miesto salei, vėliau pirmame aukšte veikė kino teatras „Šatrija“, o antras ir trečias aukštai buvo paversti butais. Šeštojo dešimtmečio pradžioje kino teatras „Šatrija“ rekonstruotas interjerui suteikiant meninių stalinistinės epochos bruožų. Kino aparatinė įrengta priestato gilumoje (vakarų pusėje), o ekranas – rytinėje. Kino teatras pervadintas „Spaliu“.
Šeimininkai ne kartą keitėsi
Pastatas sulaukė kelių rekonstrukcijų. Rekonstruojant kino teatrą, XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje buvo užmūryti vartai į vidinį kiemą – broma, langų angos vidinėje priestato sienoje, užmūryta senosios kino aparatinės siena, iškirsta pietinė siena, ją paremiant kolonomis su bronza dažytais kapiteliais, naujoje kino aparatinėje įrengta gelžbetonio perdanga, mediniai laiptai. Iš salės įrengti du išėjimai žiūrovams ir iškirsti trys langai vakariniame fasade. 1992 metais patalpas pritaikant miesto galerijai užmūrytos durų angos iš salės į lauką, sudėtos terasinės grindys. Kadangi projektas realizuotas turint mažai lėšų, tuo metu atsisakyta sienų hidroizoliacijos.
1992 metais, gelbstint pastatą, kad šis nevirstų pigių drabužių parduotuve, architekto A. Žebrausko pastangomis parengus projektą, pirmame aukšte įkurdinta dviejų salių miesto galerija. 2007 metais miesto parodų salė perduota Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakultetui.
Prireikus labai skubiai ir kukliomis lėšomis parengti naują parodų salės rekonstrukcijos projektą, kad būtų įgyvendintas projektas „Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro Telšiuose, Kęstučio g. 3–2, steigimas ir veiklos stiprinimas“, VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys pagalbos vėlgi kreipėsi į Architekto studiją.
Ugdys būsimuosius restauratorius
Žemaitijoje gausu medinio kultūros paveldo, ypač medinių bažnyčių. Muziejuose, maldos namuose išlikę istorinių baldų, kuriuos restauruoti tenka gabenti į didmiesčius.
„Norėjosi, kad istoriniai baldai būtų restauruojami ne tik Vilniuje ar Kaune, nes susidaro didelės eilės, per atstumą sudėtinga bendrauti su specialistais. Seniai kirbėjo mintis, kad VDA Telšių fakultete galėtų būti ruošiami restauratoriai, tam ir įkurtas praktikos centras. Jis – vienintelis toks regione“, – kalbėjo A. Žebrauskas.
Projektas „Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro Telšiuose, Kęstučio g. 3–2, steigimas ir veiklos stiprinimas“ buvo įgyvendintas VDA Telšių fakulteto dekano R. Banio pastangomis, finansuotas 2009–2014 metų Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programos „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ lėšomis. Prie projekto įgyvendinimo labai prisidėjo Kultūros paveldo departamentas ir Telšių rajono savivaldybė.
Specialistai, prieš pradėdami tvarkybos darbus, atliko pastato fasadų tyrimus, ištyrė perdangų ir stogo konstrukcijas. Nustatyta, kad objekto ligos – drėkstančios ir pelijančios laikomosios sienos, pro stogo užlanką bėgantis vanduo, įlinkusi kino aparatinės perdanga, apirę laiptai, deformuota pirmo aukšto atitvara.
Projektas įgyvendintas dviem etapais: pirmiausia sutvarkytos Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centro patalpos, šiuo metu tvarkybos darbai baigiami ir VDA priklausančioje galerijoje.
Vienas uždavinių – pritraukti moksleivius
Patalpų, pritaikytų taikomojo kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centrui, pirmame aukšte įrengus pertvarą buvo sumažintas mažosios parodų salės plotas ir įkurta dirbtuvių patalpa. Pirmo aukšto tambūre įrengtas tualetas, šilumos punktas, avarinės būklės mediniai laiptai į antrą aukštą pakeisti metaliniais, antrame aukšte įrengti ir berėmio stiklo pertvaromis atitverti du kabinetai. Dalyje patalpų paklotos šildomosios grindys, pasirinkta danga – dažytas betonas. Kitose patalpose sudėtos medinės grindys.
Pastato fasadai buvo restauruoti, remiantis ikonografine medžiaga atkurti mediniai langai ir durys. Pakeista nesandari stogo danga. Hole restauruotos kolonos, jos nudažytos geltonos bronzos dažais. Pagal pirminį planą laiptinė į antrą ir trečią aukštus buvo atskirta vartais, pro kuriuos buvo patenkama į sklypą. Ilgainiui jie buvo užmūryti, tačiau restauratoriai atkūrė buvusių vartų puošybos elementus.
Viena centro patalpų pritaikyta paskaitoms ar susitikimams organizuoti. Planuojama, kad čia rinksis dailės mokyklos ar gimnazijų moksleiviai. Prisidedant Kultūros paveldo departamentui, bus organizuojami kursai restauravimo srityje dirbantiems specialistams.
| Darbas paveldo objekte – profesionalumo išbandymas
Bendrovės specialistai šiame objekte visų pirma ėmėsi avarinės būklės pastato gelbėjimo darbų: vienoje patalpų išardė blogos būklės betoninę perdangą ir įrengė naują gelžbetonio, sykiu – ir naują termoizoliacijos sluoksnį. Taip pat buvo sustiprintos laikomųjų perdangos sijų, pažeistų puvinio, dalys, pakeisti mediniai avarinės būklės durys ir langai. Peršąlančios, vandenį praleidžiančios sienos, sugadinta sienų apdaila – šias problemas irgi teko spręsti „Statmax“ darbuotojams. Pirmiausia buvo pakeista susidėvėjusi dvišlaičio stogo danga, nes skardos lakštai buvo paveikti korozijos, sujungimai deformuoti, praleido vandenį, mediniai grebėstai buvo stipriai pažeisti puvinio. Stogui dengti pasirinkta ilgaamžė dvigubo falco skarda. Tarp pamato ir plytų mūro įrengta horizontali hidroizoliacija, kad neprogresuotų drėgmės sukeliamos pastato ligos. Taip pat buvo paklota nauja apšiltinta grindų danga su hidroizoliacija. Dalyje patalpų įrengtas grindų šildymas ir dažyto betono grindų danga. Likusiose patalpose paklotos medinės grindys. Fasadų tinkas suremontuotas pertrinant senąjį, pertinkuojant nutrupėjusias vietas, išsaugant esamą stogą vainikuojantį karnizą. Fasadai nudažyti specialiais dažais. Galiausiai atlikti patalpų apdailos darbai: išgriautos pertvaros, nuvalytos, nuglaistytos ir nudažytos patalpų sienos. „Statmax“ specialistai turi sukaupę nemažai darbo paveldo objektuose patirties. Tvarkybos darbus jiems teko atlikti Janapolės ir Pavandenės bažnyčiose, Lyduvėnų Trikalnio dvaro ir kituose istoriniuose pastatuose. Bendrovės statybos darbų vadovas Saulius Venckus pripažįsta – atliekant istorinių pastatų rekonstrukcijos darbus, apstu ir netikėtumų, ir iššūkių. Pavyzdžiui, Taikomųjų kultūros paveldo tyrimų ir konservavimo centre Telšiuose atidengti po tinko sluoksniu paslėpti buvusių pravažiavimo vartų motyvai. Daugiau informacijos – www.statmax.lt RĖMĖJO TURINYS |
