Pats šilčiausias langas yra šaltesnis už nešiltą sieną – tokią statybininkų nuomonę turbūt teko girdėti ne vienam. Nepaisant to, projektuodami namus būsimi šeimininkai pageidauja didelių, vadinamųjų vitrininių, langų. Tokie projektuojami ir energiškai efektyviuose namuose. Suprantama, jų šiluminės charakteristikos yra labai aukštų parametrų. Tačiau vis viena kyla klausimas: ar racionalu energiškai efektyviuose namuose projektuoti didelius langus?

Didesnės energijos sąnaudos

Vadovaujantis standartų (LST EN 14351-1: 2006+A1) apibrėžimu, vitrina – dviejų arba daugiau langų ir (arba) išorinių įeinamųjų durų, esančių vienoje plokštumoje, rinkinys viename rėme arba atskiruose rėmuose. Tame pačiame standarte durų dydžio langas, prasidedantis nuo grindų, vadinamas prancūziškuoju langu.

Paklaustas, ar racionalu namui rinktis vitrininius langus siekiant energinio efektyvumo, Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto direktorius Raimondas Bliūdžius sakė, kad bendrai kalbant apie didelius langų plotus pastate, įskaitant iki grindų įrengiamus langus – pastato šilumos nuostoliai padidės. Stogo, sienos šilumos perdavimo koeficientai yra 7–10 kartų mažesni už langų, todėl netgi tik higieninius apšviestumo reikalavimus atitinkančio ploto langų įtaka bendriesiems pastato šilumos nuostoliams energiškai efektyviuose pastatuose gali sudaryti 30 ir daugiau procentų pastato šilumos nuostolių, patiriamų pro visas atitvaras.

„Kalbant apie vadinamuosius prancūziškuosius langus, be didesnio ploto, didinančio pastato šilumos nuostolius, bendrosios pastato energinės sąnaudos dar gali padidėti ir dėl mažesnio tokių langų sandarumo. Mat vitrininiai langai, montuojami grindų lygyje, dažnai būna stumdomi. Ne visada paprasta pasiekti aukštą stumdomų didelių matmenų langų sandarumą. Be to, yra tikimybė, kad susidarys didesnis šilumos tiltelis sandūroje su grindimis“, – sakė R. Bliūdžius.

Kokybė turi reikšmės

Pastato energinis efektyvumas labai priklauso nuo langų kokybės ir tinkamo jų sumontavimo. Reikalaujama, kad A energinio naudingumo klasės pastatuose montuojamų langų ir kitų skaidrių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas U būtų 1,0 (W/(m²K). Palyginimui, reikalavimai stogui yra 0,1 (W/(m²K), sienai – 0,12 (W/(m²K). Vadinasi, reikalavimai skiriasi 8–10 kartų. Naudojant prastesnės kokybės langus, kurių U vertė yra didesnė, šis santykis, kaip ir šilumos nuostoliai, patiriami pro langą, didės.

Svarbus rodiklis yra ir sandarumas. Anot R. Bliūdžiaus, įprastiniai užveriami langai dažniausiai yra sandaresni už stumdomus, todėl pastato šilumos nuostoliai dėl infiltracijos dažniausiai būna mažesni. Taip pat lengviau pasiekiamas reikalaujamas pastato sandarumas, gaunamos mažesnės pastato sandarumo vertės, kurios naudojamos pastato energijos sąnaudoms skaičiuoti.

„Geros lango montavimo schemos parinkimas ir kokybiškas darbų atlikimas yra būtina sąlyga montuojant langus energiškai efektyviuose pastatuose. Nuo langų montavimo padėties sienos sluoksnyje priklauso sienos ir lango jungties vietoje susidarančio ilginio šilumos tiltelio dydis, kuris gali skirtis 10 ir daugiau kartų. Gali būti, kad šilumos nuostoliai, patiriami pro jungtį aplink netinkamai sumontuotą langą, tampa didesni už šilumos nuostolius, patiriamus pro patį langą. Netinkamas lango montavimas taip pat mažina pastato sandarumą, o tai prisideda prie energijos sąnaudų didėjimo“, – paaiškino R. Bliūdžius.

Lango ir grindų jungties įrengimas. Kai naudojami prie grindų montuojami langai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas lango ir durų jungčiai. Šio ilginio šilumos tiltelio dydis labai priklauso nuo montavimo schemos – geriausio ir blogiausio pasirinkimo atvejais jis gali skirtis iki 20 kartų. Todėl ne tik didėja pastato šilumos nuostoliai, bet ir gali imti kondensuotis vandens garai.

Vitrininiai langai ne vien dėl grožio

„Ar mes dar pirma galvojame, kad vitrininiai langai – grožiui, o tik paskui susimąstome, kad gerokai didesnės yra energijos išlaidos? Tikriausiai būtų neteisinga teigti, kad didesni langai, ypač durų aukščio, naudojami vien dėl grožio. Tai visų pirma galimybė stebėti vaizdą, nes artimoji aplinka geriau matoma pro langą, prasidedantį nuo grindų“, – atkreipė dėmesį KTU Architektūros ir statybos instituto direktorius.

Jo teigimu, svarbus dalykas yra galimybė tokius langus atverti šiltuoju metų laiku ir būnant patalpoje jaustis panašiai kaip išorėje. Kiekvieno namo savininkas turėtų pasverti, kas jam svarbiau, ir priimti sprendimą. Turi būti įvertinama, ar tikrai bus į ką žiūrėti, išskyrus kaimyno tvorą, ar tokį langą atvėrus nereikės kvėpuoti gatvės dulkėmis ir klausytis triukšmo. Tačiau jeigu priimamas sprendimas naudoti daugiau skaidrių atitvarų, reikia rinktis kokybiškus atitinkamų šilumos ypatybių gaminius ir juos tinkamai sumontuoti. Dėl didesnio langų skaičiaus padidėjusius pastato šilumos nuostolius galima kompensuoti taikant įvairias priemones.

Nors skandinavai propaguoja energiškai efektyvią statybą, jie, kaip ir visa Vidurio bei Šiaurės Europa, naujuose pastatuose laikosi panašių langų ir kitų skaidrių atitvarų naudojimo tendencijų.

Geriau vienas didelis langas nei du maži

„Kiekvieno pastato atveju reikėtų gerai išanalizuoti būtinybę ir privalumus naudoti didesnius skaidrių atitvarų plotus, įskaitant ir iki grindų įrengiamus langus – vitrinas. Tačiau jeigu taip nuspręsta, energijos sąnaudų kompensavimo problemą reikėtų pradėti spręsti nuo planinių pastato sprendinių: patalpas išdėstyti taip, kad tos, kuriose daugiausia būna žmonės, kurioms reikia daugiau apšvietimo, didesnio ploto, būtų pietinėje pastato pusėje. Taip natūraliai šiose patalpose bus didžiausias langų plotas, o šiaurinėje pusėje esančioms erdvėms pakaks ir keleto mažų matmenų langelių“, – patarė R. Bliūdžius.

Pietinėje namo pusėje turi būti suprojektuota kuo mažiau langų. Geresnė išeitis yra vienas didesnis langas nei du mažesni. Juk kuo didesnis langas, tuo jo šilumos perdavimo koeficiento vertė yra mažesnė, vadinasi, tiek pat šviesos ir vaizdo gaudami pro vieną langą vietoj trijų galime sutaupyti nemažai šilumos. Bene didžiausią įtaką pastato energinėms sąnaudoms mažinti toks patalpų ir jų langų koncentravimas pietinėje pusėje duoda dėl saulės šilumos pritekėjimo. Pro šiaurinių pastato sienų langus patiriami šilumos nuostoliai, tačiau jei langų plotai maži, patiriami nedideli nuostoliai.

Pro pietinių krypčių langus nemažą patiriamų nuostolių dalį kompensuoja saulės šilumos pritekėjimas, kuris yra didesnis, kai naudojami didesnių matmenų, mažiau įvairiais skersstakčiais ir kitokiais intarpais suskirstyti langai. Žinoma, reikia nepamiršti ir apsaugos nuo perkaitimo priemonių.

Anot R. Bliūdžiaus, jeigu šių priemonių nepakanka šilumos nuostoliams dėl didesnių skaidrių atitvarų ploto įtakos kompensuoti, reikia galvoti apie energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą ir panaudojimą pastate. Jeigu dalį į pastatą tiekiamos energijos galima pakeisti energija iš atsinaujinančių šaltinių, galima pastatyti aukštos energinio naudingumo klasės pastatą su didesniu langų ir kitų skaidrių atitvarų skaičiumi, įskaitant ir šiuo metu madingus stumdomus iki pat grindų įrengiamus langus, tačiau tuo piktnaudžiauti nepatariama.