Per parą žmogus vidutiniškai suvalgo apie vieną kilogramą maisto. Sveikatos specialistai rekomenduoja per dieną išgerti apie tris litrus skysčių, dažnas žmogus tiek ir išgeria. Sunkiau pamatuoti, kiek vienas žmogus per dieną sunaudoja oro – teigiama, kad jo kiekis yra nuo 20 iki 30 kilogramų. Tai didžiausias kiekis to, ką mes sunaudojame kasdien, todėl svarbu, kad mus suptų geras mikroklimatas ir kvėpuotume švariu oru.

Projektuotojai, inžinerinių sistemų specialistai ir technologijomis daugiau besidomintys gyventojai žino, kad patalpų mikroklimatas priklauso nuo trijų veiksnių – oro temperatūros, drėgmės ir oro kaitos. Higienos normos apibrėžia, kad vidaus patalpų temperatūra žiemos metu turi būti ne žemesnė nei 18 laipsnių šilumos. Komfortiška patalpų temperatūra – 19–21 laipsnis šilumos, santykinė oro drėgmė svyruoja nuo 40 iki 60 proc., o vėdinimo sistema veikia taip, kad visas patalpos oras pasikeistų maždaug per valandą.

Daugeliui įprasta šviežią orą į patalpas įleisti atidarant langus. Daug kartų girdėta frazė, kad tokiu būdu prarandama brangi šiluma. Ir tam, kad ji nebūtų prarasta, geriau įsirengti būste rekuperacinę sistemą su šilumogrąža. Tad ką taupo rekuperatoriai?

Rekuperacija – tai technologinis procesas, kurio metu ištraukta šiluma grąžinama pakartotiniam naudojimui į patalpas. O rekuperatorius – tai mechaninės ventiliacijos įrenginys, kuris taupo energiją, grąžindamas ištraukiamą šilumą pakartotiniam naudojimui. Taip taupomos energijos sąnaudos palyginti su kitais mechaniniais įrenginiais.

Rekuperacinės vėdinimo sistemos sukurtos taip, kad būtų taupoma energija ir mažinamos išlaidos už šildymą. Šių sistemų darbo principas yra paprastas: šviežias oras iš lauko į patalpas patenka pratekėjęs pro šilumokaitį, kuris iš dalies pašildo žiemos metu šaltą orą, po to oras pro ortakius paduodamas į patalpą. Tokiu būdu išlaidos šviežiam orui sušildyti sumažėja 60–85 proc.

Tam, kad vėdinimas būtų maksimaliai efektyvus, jis turi būti pritaikytas konkrečiam pastatui. Renkantis vėdinimo sistemą turi būti įvertinta pastato konstrukcija, gyvenančių ir dirbančių žmonių skaičius, jų veiklos pobūdis, supančios aplinkos ypatybės ir geografinė padėtis.

Rekuperacinės sistemos gaminamos įvairaus galingumo ir skirtingų modifikacijų. Pagrindiniai rekuperatorių tipai yra plokšteliniai, rotaciniai ir atskirų srautų.

Plokšteliniai rekuperatoriai puikiai tinka visur, kur reikia ypatingo oro tyrumo.
Jie pasižymi tokiomis ypatybėmis:

• šilumos grąžinimu iki 75 proc.;
• 99,9 proc. dviejų oro srovių atskyrimu;
• oro drėgnumo neišsaugojimu;
• nereikalavimu papildomos elektros energijos, nes yra statinė sistema.

Tačiau plokšteliniai rekuperatoriai nelabai tinka mūsų klimato sąlygomis, nes užšąla jau esant -1˚C temperatūrai.

Rotaciniai rekuperatoriai – optimalus sprendimas tais atvejais, kai ypač svarbus įrenginio dydis ir reikalingas maksimalus taupymas.
Šie rekuperatoriai pasižymi tokiomis ypatybėmis:

• šilumos grąžinimu iki 85 proc.;
• mažesniais matmenimis nei plokšteliniai rekuperatoriai;
• oro drėgnumo išsaugojimu;
• tolygiu sukimosi greičio reguliavimu siekiant efektyviausio funkcionavimo.

Rotaciniai rekuperatoriai yra tinkami mūsų klimato sąlygomis, jiems nebaisus užšalimas net ir paspaudus šalčiams, todėl nereikia įrenginio stabdyti, kad atitirptų.

Atskirų srautų rekuperatoriai geriausiai tinka renovuojant senos statybos ir seno išplanavimo pastatus, kai oro tiekimo linija labai toli nuo ištraukimo angos.
Šie rekuperatoriai pasižymi tokiomis ypatybėmis:

• šilumos grąžinimu iki 55 proc.;
• mažiausiu jautrumu žemai temperatūrai (veikia ir
• spaudžiant -30°C temperatūrai);
• oro drėgnumo neišsaugojimu;
• papildomos elektros energijos naudojimu siurbliui;
• galimybe pastatyti oro padavimo įrenginį labai dideliu atstumu nuo ištraukimo angos.

Gyvenamuosiuose namuose rekuperatoriai dažniausiai montuojami palėpėje arba pagalbinėse patalpose. Sandariuose namuose įrengus ekonomišką patalpų vėdinimo sistemą, gaunama galimybė kontroliuoti į patalpas patenkančio ir išeinančio oro srautus, išleidžiamus šilumos kiekius.

Daug kas nekreipia į tai dėmesio, bet norint turėti ekonomišką ir efektyvią sistemą būtina izoliuoti ortakius antikondensacine izoliacija. Kitaip bus prarandama šiluma, sunaudojama papildomos elektros energijos. Nukritus oro temperatūrai ortakiai gali kondensuotis, dėl to nuo jų gali pradėti varvėti vandens lašai. Tuomet ortakiai oksiduosis, atsiras rūdžių, išsibalansuos šilumos parametrai.