Kokio finansavimo naujuoju – 2014–2020 metų – ES paramos laikotarpiu sulauks didžiausiu nepriklausomos Lietuvos istorijoje infrastruktūros projektu vadinamas „Rail Baltica“, spręs Europos Komisija (EK). Lietuva jau pateikė paraišką dėl projekto finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondo.
Šio projekto darbams Lietuvos teritorijoje prašoma beveik 197 mln. eurų fondo lėšų, t. y. apie 85 proc. bendros projekto vertės. Paraiška pateikta kartu su Latvija ir Estija per bendrai sukurtą įmonę „RB Rail“, kuri atsakinga už tarptautinio projekto įgyvendinimo priežiūrą
„Sėkmingai parengta bendra paraiška įrodo, jog galime konstruktyviai dirbti su partneriais ir EK. Tai bus itin svarbus postūmis europinės vėžės geležinkelio plėtrai ne tik mūsų, bet ir kaimyninėse šalyse“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Paraiškoje numatyta „Rail Baltica“ ruože nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos iki Kauno diegti Europos geležinkelių signalizacijos ir valdymo sistemą bei susijusias komunikacijų ir valdymo sistemas (vertė – 84,7 mln. eurų), įrengti geležinkelio riedmenų ir priežiūros depą (6 mln. eurų), tęsti siaurosios 1435 mm vėžės geležinkelio sankasos ir susijusios infrastruktūros plėtrą nuo Kauno (Palemono) į šiaurę, nutiesiant apie 55 kilometrus sankasos (131 mln. eurų), taip pat vykdyti kitą susijusią veiklą – projekto įgyvendinimo priežiūrą, viešinimą.
Estija paraiškoje numatė „Rail Baltica“ geležinkelio keleivių stoties Ulemiste jungčių plėtrą su Talino oro uostu ir jūrų uostu, kuriai ketina panaudoti apie 18 mln. eurų. Latvija pagal šią paraišką numato atlikti keletą galimybių studijų už maždaug 0,5 mln. eurų.
EK sprendimas dėl EITP fondo finansavimo skyrimo turėtų paaiškėti šių metų vasarą, kai jį patvirtins EITP komitetas.
Primename, kad Lietuvoje sprendimas tiesti europinę geležinkelio vėžę Vyriausybės buvo priimtas pačiame ekonominės krizės įkarštyje – 2009-aisiais. Pirmame „Rail Baltica“ ruože tarp Šeštokų ir Mockavos buvo rekonstruota sugretinta siauroji europinė ir plačioji geležinkelio vėžės, rekonstruoti trys tiltai, vėliau ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Mockavos geležinkelio stoties bei nuo Šeštokų iki Kauno geležinkelio stoties nutiesta nauja 1435 milimetrų pločio vėžė šalia buvusios vėžės.
Projekto „Rail Baltica“ pirmame etape buvo rekonstruota ir pastatyta 18 tiltų bei 4 viadukai, įrengti 125 iešmai, 34 pervažos, 90 pralaidų. Rangovai taip pat sutvarkė 6 geležinkelio stotis ir 18 peronų. Šiuos darbus per dvejus metus vykdė daugiau kaip tūkstantis generalinių rangovų ir jų subrangovų darbuotojų, naudota keli šimtai įvairiausios žemės dirbimo, statybos, geležinkelio tiesimo technikos, įrenginių bei mechanizmų.
