Europos Sąjungoje pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos suvartojamos energijos ir reikšmingai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Dėl to jų energinio efektyvumo didinimas yra svarbus siekiant mažinti anglies dioksido emisijas bei poveikį aplinkai. KTU docentas teigia, kad apie pastatus galima sukaupti daug informacijos, bet šie duomenys ne visada tikslingai panaudojami sprendimams priimti.
Pasak Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) docento dr. Pauliaus Spūdžio, pastato energijos sąnaudas lemia gerokai daugiau nei jo plotas ar šildymo sistema. Svarbi ir konstrukcijų būklė, panaudotos medžiagos, inžinerinių sistemų veikimas bei kiti veiksniai. Problema ta, kad ši informacija dažnai saugoma skirtingose sistemose ir formatuose, todėl įvertinti bendrą pastato būklę ir nuspręsti, ką būtų tikslinga keisti ar tobulinti, nėra paprasta, rašoma universiteto pranešime spaudai.

„Kaip susieti skirtingus duomenis apie pastatą ir panaudoti juos efektyvesniam jo valdymui bei atnaujinimui, tyrinėjau doktorantūros studijų metu, pasitelkdamas skaitmeninio dvynio technologiją – virtualų pastato modelį, leidžiantį analizuoti jo būklę, energijos vartojimą ir vertinti galimų pokyčių poveikį“, – pasakoja doc. dr. P. Spūdys, kuriam 2025 metais suteiktas Europos daktaro sertifikatas (EDS).
Realus pastatas – tyrimų laboratorija
Sujungus skirtingus duomenis apie pastatą, gaunamus iš įvairių šaltinių, galima tiksliau nustatyti, kur prarandama energija, kurios sistemos veikia neefektyviai ir ką pakeitus būtų galima sumažinti energijos sąnaudas. Anot doc. dr. P. Spūdžio, tokia informacija gali būti pritaikoma įvairiems sprendimams, o vienas iš jų – pastatų atnaujinimo planavimas, padedantis užtikrinti efektyvesnį ir tvaresnį jų naudojimą.
„Susiejus duomenis, galima įvertinti, kiek energijos pavyktų sutaupyti atnaujinus pastatą ir kokį poveikį aplinkai turėtų pasirinktos medžiagos. Jų gamyba taip pat sukelia emisijų, todėl svarbu įvertinti, ar dėl pasirinktų medžiagų gamybos nesusidarys daugiau emisijų, nei jų pavyks sumažinti dėl mažesnio pastato energijos vartojimo“, – sako doc. dr. P. Spūdys.
Šį tyrimą KTU docentas vykdė ne tradicinėje laboratorijoje – ja iš dalies tapo patys tiriami pastatai. Praktinė tyrimo dalis vyko realiomis jų eksploatavimo sąlygomis, o didžioji dalis surinktos informacijos vėliau buvo apdorojama ir analizuojama skaitmeninėje erdvėje.
„Kai duomenų nepakakdavo, tekdavo įrengti papildomus jutiklius, tačiau didžioji dalis darbo vis tiek vyko prie kompiuterio – ten duomenys analizuojami, sujungiami, o pasikartojančioms užduotims kartais kuriami nedideli skaitmeniniai įrankiai, padedantys dalį šio proceso automatizuoti“, – sako doc. dr. P. Spūdys.











