Tūkstančiai gelžbetoninių elementų ir dirbtinis intelektas: kaip kyla ilgai lauktas Nacionalinis stadionas?
Autorius: Lukas Blekaitis
„Naresta“ nuotr.
Vilniuje sparčiai kylantis Nacionalinis stadionas – neabejotinai vienas svarbiausių dešimtmečio statybos projektų Lietuvoje, reikalaujantis ne tik rangovų patirties, bet ir gebėjimo planuoti bei valdyti darbus, su kuriais šalies statybos sektorius susiduria itin retai. Dėl projekto sudėtingumo daugelis techninių sprendimų neturi vietinių analogų, tad kiekvienas etapas reikalauja kruopštaus pasirengimo ir itin tikslaus planavimo. Praėjus daugiau kaip metams nuo statybų pradžios, jau galime iš arčiau panagrinėti, kokių kompetencijų reikia tokiam projektui įgyvendinti.
Objektas: UEFA IV kategorijos stadionas
Vieta: Ozo g. 27, Vilnius
Bendras plotas: 16 842 kv. m
Architektai: „Populous“ ir „Cloud architektai“
Vystytojas: „Hanner“, Vilniaus miesto savivaldybė
Generalinis rangovas: „Naresta“
Metai: 2027 m.
Dėl didelės apimties viso daugiafunkcio komplekso ant sostinės Šeškinės kalno statybos suskirstytos dalimis, kurias įgyvendina skirtingi rangovai. Pagal patvirtintą projektą viena iš didžiausių Lietuvos statybos įmonių „Naresta“ stato UEFA IV kategorijos stadioną, įrengs dvi futbolo treniruočių aikštes ir pagrindinius lauko inžinerinius tinklus.
Nacionalinio stadiono projektas išsiskiria ne tik savo mastu, bet ir techniniu sudėtingumu. Tai pirmasis tokio dydžio naujos statybos stadionas Lietuvoje, kuriame vienu metu tenka koordinuoti tūkstančių konstrukcinių elementų gamybą, logistiką ir montavimą, užtikrinant tikslų visų procesų suderinimą.
Kaip pasakoja stadiono generalinės rangovės „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius, vienas didesnių techninių iššūkių – daugiau kaip 5,5 tūkst. surenkamųjų gelžbetoninių elementų ir didelių plieninių stogo konstrukcijų montavimas. Šiandien jau iškilusios pagrindinės tribūnos ir sumontuotos gelžbetoninės konstrukcijos, įsibėgėję plieninių stogo konstrukcijų montavimo darbai, tiesiami pagrindiniai inžineriniai tinklai, vystoma treniruočių aikščių infrastruktūra.
Nestandartiniai sprendimai
Tokie išskirtinės apimties darbai reikalauja itin preciziško technologinių sprendimų parinkimo, detalaus etapų planavimo, nuoseklaus skirtingų komandų koordinavimo. Stadiono statyba išsiskiria ir tuo, kad tradiciniai konstrukciniai sprendimai čia derinami su specializuotomis sporto infrastruktūros technologijomis.
„Atskiras iššūkis – stadionui būdingų sprendinių, tokių kaip hibridinė veja, specializuotos apšvietimo ir garso sistemos, integravimas. Šie sprendiniai turi būti pritaikyti intensyviai eksploatacijai lauko sąlygomis, išlaikyti savo funkcionalumą ir patikimumą visą statinio naudojimo laikotarpį“, – teigia T. Grincevičius.
Skirtingai nei daugelis kitų visuomeninių pastatų, stadiono konstrukcijos projektuojamos atsižvelgiant į specifines dinamines apkrovas, žiūrovų sukeliamas vibracijas ir didelius žmonių srautus. Konstrukciniai sprendimai čia privalo užtikrinti ne tik ilgaamžiškumą, bet ir saugų objekto funkcionavimą įvairiais eksploatavimo scenarijais.
Stadiono konstrukcijos projektuojamos atsižvelgiant į specifines dinamines apkrovas, žiūrovų sukeliamas vibracijas ir didelius žmonių srautus. „Nordec“ nuotr.
Dėl to projektuojant stadioną itin svarbi tribūnų geometrija ir matomumo reikalavimai. Kiekvienas konstrukcinis sprendimas turi būti derinamas su evakuacijos schemomis, inžinerinėmis sistemomis ir architektūriniais sprendiniais, tad glaudus skirtingų sričių profesionalų bendradarbiavimas yra būtinas.
T. Grincevičius vienu sudėtingiausių statybos etapų laiko plieninių stogo konstrukcijų montavimą. Dideli elementų matmenys, jų svoris ir montavimo darbai dideliame aukštyje reikalauja ne tik specialios technikos, bet ir itin tikslaus darbų organizavimo.
„Tai atvira, vėjuota teritorija, todėl montavimo darbus būtina kruopščiai suplanuoti ir atlikti įvertinus aplinkos sąlygas. Didelė teritorija aplink stadiono pastatą lemia ir aplinkotvarkos darbų sudėtingumą. Tam reikalingas didelis išteklių kiekis, kruopštus darbų planavimas ir koordinavimas, siekiant užtikrinti kokybišką jų atlikimą“, – teigia „Narestos“ vadovas.
Artimiausias svarbus etapas – pastato užsandarinimas, kad šaltuoju sezonu būtų galima didelę dalį darbų tęsti jau pastato viduje. Iki šių metų pabaigos planuojama užbaigti pagrindinius inžinerinius lauko tinklus stadiono teritorijoje, sumontuoti stogą virš pagrindinių patalpų. Toliau objekte vienu metu dirbs gerokai daugiau rangovų – prasidės fasadų, vidaus įrengimas.
„Naresta“ nuotr.
Sustyguota minučių tikslumu
Dar sąmatų rengimo etape viena didžiausių užduočių buvo tiksliai įvertinti darbus, kurių plati atlikimo praktika Lietuvoje dar nėra susiformavusi. Tai pareikalavo itin išsamios techninių sprendinių analizės ir kruopštaus planavimo dar iki statybų pradžios.
Pavyzdžiui, gelžbetoninės konstrukcijos gaminamos specialiai šiam projektui suprojektuotose ir pagamintose metalo formose. Tiesa, ši technologija nėra visiškai nauja – ji jau sėkmingai pritaikyta gaminant tribūnas Švedijos stadione, Kauno „Žalgirio“ ir Šiaulių arenose.
Pagrindinis surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų partneris projekte – pastatų gamintojas INHUS, komplekse projektuojantis, gaminantis ir montuojantis visas Nacionalinio stadiono surenkamojo gelžbetonio konstrukcijas.
Dar sąmatų rengimo etape viena didžiausių užduočių buvo tiksliai įvertinti darbus, kurių plati atlikimo praktika Lietuvoje dar nėra susiformavusi. Tai pareikalavo itin išsamios techninių sprendinių analizės ir kruopštaus planavimo dar iki statybų pradžios. INHUS, „Naresta“ ir „Nordec“ nuotr.
Kaip pasakoja bendrovės projektų vadovas Eimantas Patkočiūnas, vienas pagrindinių iššūkių susijęs su didelėmis elementų gamybos apimtimis, kurios reikalauja itin precizinio planavimo.
„Surenkamojo gelžbetonio konstrukcijos montuojamos statybos aikštelėje labai greitai, tačiau jų gamyba užtrunka gerokai ilgiau. Didelis iššūkis buvo suderinti šių elementų projektavimą, gamybą ir transportavimą taip, kad gaminiai būtų pristatyti valandos tikslumu į objektą tada, kada jie turi būti montuojami“, – teigia E. Patkočiūnas.
Siekiant, kad statybos darbai stadione vyktų kuo sparčiau, konstrukcijoms montuoti pasitelktos dvi montavimo brigados ir du kranai, kurie vienu metu galėjo montuoti stadiono konstrukcijas skirtingose vietose.„Naresta“ nuotr.
Sudėtingumu ypač išsiskiria tribūnų elementai – nors juos sumontuoti galima greitai, gamyba sudėtinga ir imli laikui, nes kiekviena tribūna gaminama kaip unikalus gaminys tik tam tikroje formoje.
Siekiant, kad statybos darbai stadione vyktų kuo sparčiau, konstrukcijoms montuoti pasitelktos dvi montavimo brigados ir du kranai, kurie vienu metu galėjo montuoti stadiono konstrukcijas skirtingose vietose. Tiesa, dėl to gamykloje teko vienu metu gaminti skirtingų etapų konstrukcijas.
„Džiaugiamės, kad pastangos nenuėjo veltui ir pagrindinių konstrukcijų montavimą baigsime daugiau nei dviem mėnesiais anksčiau, nei buvo planuota pradedant montavimo darbus 2025 m. lapkritį“, – priduria E. Patkočiūnas.
Kiekviena tribūna kaip unikalus elementas. „Naresta“ nuotr.
Stadione iš viso buvo sumontuota daugiau kaip 5 tūkst. surenkamųjų gelžbetonio elementų, iš kurių 1766 – tribūnų konstrukcijos. Likusią dalį sudarys pagrindinės stadiono laikančiosios ir atitvarinės konstrukcijos – kolonos, įprastosios ir potribūninės sijos, vienasluoksnės ir trisluoksnės sienos, perdangos plokštės bei laiptų elementai: laiptatakiai, pakopos ir aikštelės.
Pasitelkiamos modernios technologijos
„Narestos“ vadovas pažymi, kad didžioji dalis surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų gamykloje pagaminamos jau su galutine apdaila. Taip pavyksta sumažinti darbų apimtį pačioje statybvietėje, sykiu garantuojant didesnį tikslumą ir efektyvesnę kokybės kontrolę.
„Darbų kokybei užtikrinti taikome kelias modernias technologijas, pavyzdžiui, dronus, didelės raiškos kameras, dirbtinį intelektą. Dronų surinkti duomenys leidžia sukurti realios situacijos 3D modelį, kuris padeda užtikrinti projektinius sprendinius statybvietėje, ypač tai pasiteisina atliekant darbų kokybės patikras sunkiai prieinamose vietose – vertinant plieninių elementų dažymo ir surinkimo kokybę“, – pasakoja T. Grincevičius.
Tuo metu dirbtinio intelekto įrankiai šiuos duomenis apdoroja automatiškai – aptinka nuokrypius, kartu stebi, kaip laikomasi darbų saugos, padeda tiksliau suplanuoti žemės darbus ir apskaičiuoti jų kiekius. „Kartu šios technologijos sudaro vientisą sistemą, kuri leidžia nuolat kontroliuoti tiek statybos kokybę, tiek atitiktį projektui“, – priduria pašnekovas.
INHUS nuotr.
Skaitmenizacija tampa svarbia projektų dalimi, taip pat ir konstrukcijų gamyboje. Štai Nacionalinio stadiono projekte kiekvienas gelžbetoninis elementas turi individualų QR kodą, leidžiantį realiuoju laiku identifikuoti jo gamybos ir montavimo etapus.
Viena inovatyviausių projekto technologijų – hibridinės vejos sistema, sujungianti natūralią žolę su dirbtiniais pluoštais, taip užtikrinant didesnį vejos patvarumą ir ilgaamžiškumą. Kadangi tokio tipo sprendimai Lietuvoje dar nėra plačiai paplitę, projekto komanda remiasi tarptautine praktika ir partnerių sukaupta patirtimi įrengiant aukščiausius futbolo standartus atitinkančius stadionus.
Vejos eksploatacinei kokybei užtikrinti numatyta įrengti ir specialias vegetacines lempas. Ši sistema padės palaikyti tinkamą vejos būklę visais metų laikais, nepriklausomai nuo natūralios saulės šviesos intensyvumo.
Neįkainojama patirtis
Nors ankstesnio stadiono statybų istorija dabartiniam projektui esminės įtakos neturi, statybvietėje vis dar aptinkami senųjų gelžbetoninių konstrukcijų fragmentai. Jie tampa savotišku priminimu apie ilgą objekto vystymo istoriją ir reikalauja papildomo dėmesio vykdant žemės darbus.
„Projekte dalyvauja daug subrangovų komandų ir įvairių sričių specialistų, todėl operatyvus keitimasis informacija ir sprendimų priėmimas laiku būtini sėkmingam projekto įgyvendinimui. Efektyvų bendradarbiavimą užtikrina aiškiai apibrėžti procesai ir nuolatinė komunikacija“, – pažymi T. Grincevičius.
Pasak jo, per pirmuosius metus prie projekto įgyvendinimo jau prisidėjo daugiau nei 30 subrangos, gamybos ir paslaugų teikimo įmonių. Svarbu pabrėžti, kad Nacionalinis stadionas yra tik viena daugiafunkcio komplekso dalis, todėl statybų valdymo procese itin svarbus darbų zonavimas. Rangovų veiklos organizuojamos taip, kad skirtingų komandų darbai tarpusavyje nesikirstų ir netrukdytų vieni kitiems.
Kokios svarbiausios kompetencijos šiame projekte tenka generaliniam rangovui? T. Grincevičius įsitikinęs, kad tai stipri ir patyrusi komanda, gebanti koordinuoti sudėtingus statybos procesus ir priimti sprendimus laiku.
„Didžiausia tokių projektų vertė – galimybė prisidėti prie nacionalinės reikšmės objekto statybos ir sukaupti patirtį, kuri bus reikšminga įgyvendinant ateities projektus. Tokie projektai stiprina komandos kompetencijas, leidžia tobulinti statybų valdymo procesus ir įgyti unikalią patirtį“, – priduria jis.
Pagal dabartinį grafiką pirmosios rungtynės Nacionaliniame stadione galėtų būti sužaistos 2027 m. rudenį, stadioną atidaryti numatoma 2027 m. spalio–lapkričio mėnesiais, o visą daugiafunkcį kompleksą planuojama baigti 2028 m. pradžioje.
Pirmosios rungtynės Nacionaliniame stadione galėtų būti sužaistos 2027 m. rudenį. „Nordec“ nuotr.
Suprojektuota ir pagaminta pagal individualų užsakymą
Už metalo konstrukcijų projektavimą, gamybą, transportavimą ir montavimą šiame projekte atsakinga viena pirmaujančių metalo konstrukcijų tiekėjų „Nordec“. Bendrovė užtikrina stadiono laikančiųjų konstrukcijų įgyvendinimą, garantuodama jų atitiktį techniniams, kokybės ir saugos reikalavimams.
„Nordec“ nuotr.
Projekte iš viso naudojama net keli tūkstančiai tonų konstrukcinio plieno – pagrindinės santvaros, kolonos, sijos, stogo laikantieji elementai, standumo ryšiai, mazginės jungtys ir antrinės konstrukcijos. Dėl unikalios statinio architektūros nemaža dalis elementų yra individualiai projektuojami, gaminami ir pristatomi specialiu transportu.
„Sporto paskirties objektai visada išsiskiria dideliais tarpatramiais ir nestandartiniais elementų dydžiais, sudėtinga geometrine forma ir itin aukštais tikslumo reikalavimais. Nacionalinio stadiono projekte teko spręsti sudėtingus mazgų ir stogo konstrukcijų jungčių klausimus, užtikrinti konstrukcijų standumą ir efektyvų apkrovų paskirstymą“, – teigia „Nordec“ verslo vadovas Audrius Bukauskas.
Jis įsitikinęs, kad Nacionalinis stadionas taps ilgalaikiu inžinerinių kompetencijų, tarptautinės patirties ir efektyvaus bendradarbiavimo tarp visų projekto dalyvių pavyzdžiu.
„Įgyvendindami šį projektą prisidedame ne tik prie reikšmingo infrastruktūros objekto statybos, bet ir prie pažangių statybos bei gamybos technologijų taikymo Lietuvoje“, – priduria A. Bukauskas.
Kad inžinerinės sistemos būtų eksploatuojamos visą statinio gyvavimo ciklą
Už stadiono elektros instaliacijos techninio ir darbo projekto parengimą bei instaliacijos darbus atsakinga elektrotechninių sprendimų bendrovė „Voltas“, montuojanti jėgos tinklus, vidaus ir teritorijos apšvietimą. Tai viena svarbiausių inžinerinių projekto dalių, nes nuo jos priklauso visų kitų sistemų bendras ir sklandus veikimas.
Kaip pasakoja „Voltas“ direktorius Darius Levickis, stadione vienu metu veikia dešimtys tarpusavyje susijusių sistemų, todėl kiekvienas sprendimas turi būti suderintas užtikrinant sklandų veikimą net ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, dingus elektros energijos tiekimui.
INHUS nuotr.
„Stadione vieną dieną gali vykti tarptautinės futbolo varžybos, o kitą – dešimčių tūkstančių žmonių koncertas. Dėl to inžinerinės sistemos turi būti projektuojamos skirtingiems eksploatacijos scenarijams. Pagrindinis mūsų tikslas – sukurti patikimą, ilgaamžę ir efektyviai eksploatuojamą elektrotechnikos infrastruktūrą visam statinio gyvavimo laikotarpiui“, – pažymi D. Levickis.
Kadangi stadionas projektuojamas dešimtmečiams, visi sprendiniai turi būti ne tik techniškai patikimi šiandien, bet ir lankstūs ateities technologijoms ir besikeičiantiems poreikiams.
„Voltas“ vadovas priduria, kad tokie projektai augina visą Lietuvos statybų sektorių ir skatina diegti pažangius inžinerinius sprendimus, kelia specialistų kompetencijas ir formuoja patirtį, kuri vėliau pritaikoma kituose strategiškai svarbiuose infrastruktūros projektuose.
Geriausias mikroklimatas tas, kurio nepastebi
Europos integruotų inžinerinių sprendimų tiekėja UAB „Civinity Engineering“ projekte atsakinga už šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų, taip pat šilumos gamybos ir transportavimo tinklų darbo projekto parengimą bei šių sistemų įrengimą.
Bendrovė atlieka ne tik montavimo darbus. Labai svarbią dalį užima darbo projektas – sprendimų patikslinimas, jų suderinimas BIM aplinkoje ir paruošimas taip, kad objekto komanda statybvietėje galėtų dirbti aiškiai, tiksliai ir be trikdžių.
„Į šį projektą ateiname su patirtimi, kuri tokio masto objektuose yra labai svarbi. Turime stiprią projektavimo ir projektų valdymo komandą, daug metų dirbame vykdydami didelius projektus Lietuvoje ir už jos ribų, o mūsų pranašumas tas, kad projektavimą matome kartu su realiu įgyvendinimu. Tokiuose objektuose nepakanka tik parengti techninį sprendimą – reikia greitai reaguoti, derinti sprendimus su kitomis projekto dalimis ir suprasti, kaip kiekvienas sprendimas persikels į statybvietę“, – sako „Civinity“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Deividas Jacka.
Pagrindinis bendrovės tikslas statant Nacionalinį stadioną – įrengti sistemas, kurios palaikytų tinkamus oro parametrus, būtų patikimos renginių metu ir kartu neveiktų pertekliniu režimu tada, kai tokios galios nereikia.
„Jeigu žiūrovui per karšta, per šalta, tvanku ar trūksta oro, vadinasi, ŠVOK sistemos neveikia taip, kaip turėtų. Didelėse žmonių susibūrimo vietose tai tampa dar svarbiau, nes vieną dieną patalpose būna nedidelis administracijos srautas, o kitą – jau tūkstančiai žmonių vykstančiame renginyje. Geriausiai veikiantis mikroklimatas tas, kurio žmogus nepastebi“, – priduria „Civinity Engineering“ direktorius Titas Kecorius.
