Rekuperatoriaus našumas: kaip apskaičiuoti, kokio oro kiekio reikia namui?

Renkantis rekuperatorių dažnai pirmiausia žiūrima į vieną skaičių – įrenginio našumą, nurodomą m³/h. Tačiau ar 300 m³/h rekuperatorius tiks 120 m² namui? O gal 200 m² namui reikės 500 m³/h įrenginio?

Vienareikšmio atsakymo nėra. Rekuperatoriaus našumas neturėtų būti parenkamas vien pagal būsto plotą. Norint suprasti, kokio vėdinimo įrenginio reikia konkrečiam namui, būtina įvertinti patalpų paskirtį, gyventojų skaičių, reikalingus oro srautus ir visos ortakių sistemos parametrus.

Todėl klausimas „kokio galingumo rekuperatoriaus reikia mano namui?“ iš esmės turėtų būti keičiamas į kitą: „kokį oro kiekį turi užtikrinti mano vėdinimo sistema?“

Kas yra rekuperatoriaus našumas?

Rekuperatoriaus našumas – tai oro kiekis, kurį įrenginys gali tiekti į pastatą ir pašalinti iš jo per vieną valandą. Šis parametras matuojamas kubiniais metrais per valandą – m³/h.

Pavyzdžiui, įrenginio techniniuose duomenyse nurodytas 400 m³/h našumas reiškia, kad tam tikromis sąlygomis jis gali užtikrinti iki tokio dydžio oro srautą.

Tačiau čia svarbu nesupainioti dviejų dalykų: maksimalaus įrenginio pajėgumo ir oro kiekio, kurio reikia konkrečiam namui.

Jeigu pastatui kasdien pakanka gerokai mažesnio srauto, rekuperatorius neturėtų būti parenkamas vien pagal principą „kuo daugiau, tuo geriau“. Kita vertus, per mažo našumo įrenginys gali nesugebėti užtikrinti reikalingo oro kiekio intensyvesniais darbo režimais.

Todėl įrenginio pasirinkimas turi būti siejamas su visos vėdinimo sistemos skaičiavimais.

Renkantis rekuperatorių svarbu vertinti ne tik jo maksimalų našumą, bet ir tai, kaip įrenginys veiks realiomis sąlygomis.

Kodėl nepakanka žinoti namo plotą?

Internete galima rasti įvairių supaprastintų taisyklių, pagal kurias rekuperatorius parenkamas pagal namo kvadratūrą. Tokios taisyklės gali būti naudingos kaip labai preliminarus orientyras, tačiau jų nepakanka profesionaliam sprendimui.

Įsivaizduokime du 150 m² namus.

Pirmajame gyvena du žmonės, yra du miegamieji, viena vonia ir virtuvė. Antrajame – penki gyventojai, keturi miegamieji, dvi vonios ir didesnė bendra gyvenamoji erdvė.

Abiejų namų plotas vienodas, tačiau vėdinimo poreikis gali būti skirtingas.

Todėl projektuojant sistemą reikia žiūrėti ne tik į bendrą kvadratūrą, bet į kiekvieną patalpą ir jos naudojimo paskirtį.

Nuo ko priklauso reikalingas oro kiekis?

Skaičiuojant vėdinimo sistemos poreikį vertinami keli pagrindiniai dalykai:

• gyvenamasis plotas ir patalpų išdėstymas;
• žmonių, kurie nuolat naudojasi patalpomis, skaičius;
• miegamųjų ir kitų gyvenamųjų patalpų skaičius;
• virtuvės dydis ir paskirtis;
• vonios kambariai bei tualetai;
• oro tiekimo ir šalinimo taškai;
• ortakių ilgis ir jų konfigūracija;
• sistemos pasipriešinimas;
• pageidaujamas komforto lygis;
• projektiniai ir norminiai reikalavimai.

Lietuvoje vėdinimo sistemų projektavimui taikomas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“. Reglamentas nustato vėdinimo sistemų projektavimo ir įrengimo reikalavimus, o jo nuostatos buvo atnaujintos ir 2026 metais.

Tai reiškia, kad realus oro poreikis turėtų būti nustatomas ne pagal bendrą internetinę formulę, o pagal konkretaus objekto sąlygas ir taikomus reikalavimus.

Kaip skaičiuojamas oro kiekis?

Vienas iš būdų vertinti oro poreikį – skaičiuoti jį atskirai skirtingoms patalpoms.

Gyvenamosiose patalpose svarbus tiekiamas šviežias oras. Tuo tarpu virtuvėje, vonios kambaryje ir tualete svarbus pašalinamo oro kiekis.

Tai nėra atsitiktinis principas.

Miegamajame ar svetainėje norime užtikrinti pakankamą šviežio oro tiekimą žmonėms, o vonioje ar virtuvėje būtina efektyviai pašalinti drėgmę, kvapus ir kitus teršalus.

Oro kiekiai techniniuose skaičiavimuose gali būti išreiškiami skirtingais vienetais. Pavyzdžiui, kai oro srautas pateikiamas litrais per sekundę, jį galima perskaičiuoti į kubinius metrus per valandą:

1 l/s = 3,6 m³/h.

Pavyzdžiui, 20 l/s oro srautas atitinka 72 m³/h.

Tačiau atskirų patalpų srautų sudėjimas dar nėra visas rekuperatoriaus parinkimas. Toliau reikia įvertinti, kaip šie srautai pasiskirstys visoje sistemoje.

Kaip oras juda per namą?

Rekuperacinėje vėdinimo sistemoje oras paprastai tiekiamas į pagrindines gyvenamąsias patalpas – miegamuosius, svetainę, darbo kambarį.

Ištraukiamas oras nukreipiamas iš patalpų, kuriose susidaro daugiau drėgmės, kvapų ar kitų teršalų – pavyzdžiui, virtuvės, vonios kambario ir tualeto.

Tokiu būdu sukuriamas kryptingas oro judėjimas.

Tai svarbu todėl, kad neužtenka vien tik užtikrinti tam tikrą bendrą oro kiekį. Reikia pasirūpinti, kad oras būtų tiekiamas ten, kur jo reikia, ir pašalinamas ten, kur jis labiausiai užterštas ar prisotintas drėgmės.

Todėl net ir labai gero techninio lygio rekuperatorius negalės išspręsti netinkamai suprojektuotos ortakių sistemos problemų.

Pavyzdys: 150 m² namas

Tarkime, projektuojamas 150 m² namas, kuriame gyvens keturi žmonės.

Vien tik žinodami šiuos du skaičius dar negalime tiksliai pasakyti, kokio našumo rekuperatorių pasirinkti.

Pirmiausia reikėtų įvertinti patalpų struktūrą:

• kiek yra miegamųjų;
• kokio dydžio svetainė;
• kiek yra vonios kambarių;
• ar yra atskiras tualetas;
• kokia virtuvės zona;
• ar numatytas darbo kambarys;
• kokie bus oro tiekimo ir šalinimo taškai.

Toliau kiekvienai patalpai nustatomas reikalingas oro srautas. Gauti dydžiai naudojami visos sistemos balansui ir rekuperatoriaus darbo režimui įvertinti.

Šis pavyzdys parodo svarbiausią principą: 150 m² nėra pakankamas atsakymas į klausimą, kokio rekuperatoriaus reikia 150 m² namui.

Ar verta rinktis didesnio našumo rekuperatorių?

Nebūtinai.

Kartais manoma, kad didesnis įrenginys automatiškai yra geresnis pasirinkimas. Tačiau rekuperatoriaus našumas turi būti suderintas su konkrečios sistemos poreikiu.

Jeigu įrenginys yra per mažas, gali trūkti oro srauto. Tačiau jeigu pasirenkamas gerokai didesnis įrenginys, nei reikia objektui, nebūtinai gaunamas geresnis rezultatas.

Daug svarbiau, kad įrenginys efektyviai veiktų realiame, kasdieniame darbo diapazone.

Todėl renkantis rekuperatorių verta analizuoti ne vien gamintojo nurodomą maksimalų našumą, bet ir ventiliatorių charakteristikas, sistemos pasipriešinimą bei numatomą darbo tašką.

Kodėl kataloge nurodytas našumas nėra visas atsakymas?

Tarkime, rekuperatoriaus specifikacijoje nurodoma, kad jo našumas siekia 500 m³/h.

Ar tai reiškia, kad namo vėdinimo sistema realiai gaus 500 m³/h?

Nebūtinai.

Oro judėjimui sistemoje priešinasi ortakiai, posūkiai, trišakiai, filtrai, sklendės, difuzoriai ir kiti elementai. Kuo sudėtingesnė sistema, tuo didesnę įtaką galutiniam oro srautui gali turėti aerodinaminis pasipriešinimas.

Todėl profesionaliai parenkant įrangą vertinamas ne vien maksimalus m³/h rodiklis. Reikia žinoti, kokį oro kiekį įrenginys galės užtikrinti esant konkrečiam sistemos pasipriešinimui.

Būtent dėl šios priežasties du vienodo našumo rekuperatoriai skirtingame name nebūtinai veiks vienodai.

Ką dar vertinti renkantis rekuperatorių?

Oro srautas yra vienas svarbiausių, bet tikrai ne vienintelis kriterijus.

Triukšmas

Vėdinimo įranga dirba visą parą, todėl triukšmo lygis ypač svarbus gyvenamuosiuose namuose. Reikia vertinti ne tik paties įrenginio skleidžiamą garsą, bet ir visos sistemos sprendinius.

Energijos vartojimas

Ventiliatoriai veikia nuolat, todėl jų elektros sąnaudos tampa ilgalaike eksploatacine išlaida. Dėl to verta vertinti ne tik įrenginio kainą, bet ir jo efektyvumą.

Šilumos grąžinimas

Rekuperacijos esmė – pašalinamame ore esančią šilumą kuo efektyviau panaudoti tiekiamam lauko orui pašildyti. Todėl svarbus ir šilumokaičio veikimas.

Filtravimas

Filtrai saugo vėdinimo sistemą ir padeda gerinti į patalpas patenkančio oro kokybę. Renkantis įrangą verta iš anksto įvertinti filtrų prieinamumą, keitimo dažnumą ir eksploatacijos kainą.

Valdymas

Šiuolaikinės vėdinimo sistemos gali būti valdomos automatiškai, o papildomi jutikliai leidžia sistemai prisitaikyti prie naudojimo sąlygų.

Darbo diapazonas

Svarbu ne tik tai, kiek oro rekuperatorius gali tiekti maksimaliu režimu. Reikėtų įvertinti, kaip jis dirbs tuo režimu, kuriuo bus naudojamas didžiąją metų dalį.

Rekuperatorius ir ortakiai turi būti projektuojami kaip viena sistema

Viena iš dažniausių klaidų – pirmiausia nusipirkti rekuperatorių, o tik tada galvoti apie ortakius.

Profesionalesnis kelias yra priešingas.

Pirmiausia nustatomi reikalingi oro srautai, įvertinamas pastato išplanavimas ir suprojektuojama ortakių sistema. Tik tada galima pagrįstai pasirinkti tinkamą vėdinimo įrenginį.

Projektuojant reikia įvertinti:

• oro kiekius atskirose patalpose;
• ortakių skersmenis;
• trasų ilgį;
• posūkių skaičių;
• difuzorių parinkimą;
• sistemos slėgio nuostolius;
• tiekiamo ir šalinamo oro balansą.

Todėl geras vėdinimo sprendimas – tai ne tik rekuperatorius. Tai rekuperacinė vėdinimo sistema, kurioje tarpusavyje suderinti įrenginys, ortakiai, difuzoriai, automatika ir montavimas.

Kaip suprasti, kokio rekuperatoriaus reikia būtent jūsų namui?

Jeigu norite tik preliminariai įvertinti įrenginio dydį, pradėkite nuo namo ploto ir gyventojų skaičiaus. Tačiau galutinio sprendimo vien pagal šiuos duomenis priimti nereikėtų.

Tikslesnis kelias būtų toks:

1. Suskaičiuoti visas patalpas ir jų plotus.
2. Nustatyti, kiek žmonių naudosis namu.
3. Įvertinti oro tiekimo poreikį gyvenamosiose patalpose.
4. Apskaičiuoti oro šalinimą iš virtuvės, vonios ir kitų pagalbinių patalpų.
5. Suderinti tiekiamo ir šalinamo oro srautus.
6. Suprojektuoti ortakių tinklą.
7. Įvertinti sistemos pasipriešinimą.
8. Pagal realias darbo sąlygas parinkti rekuperatorių.
9. Įvertinti triukšmą, energijos sąnaudas, filtravimą ir valdymą.

Tokiu būdu sprendimas parenkamas pagal realų pastato poreikį. 

Jeigu ieškote konkretaus įrenginio, Xvent entalpinių rekuperatorių asortimentą galima peržiūrėti ir įvertinti pagal konkretaus objekto poreikius.