Vilnius nuosekliai įgyvendina naują miesto planavimo strategiją. Sostinė pamažu pereina prie daugiacentrio, žmogaus mastelio miesto, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas gyvybingoms viešosioms erdvėms. Ši kryptis nuosekliai įgyvendinama pasitelkiant planavimo instrumentus, kurie artina Vilnių prie 15 minučių miesto vizijos.
Apie naująją Vilniaus planavimo strategiją, architektūros kokybę ir atsakomybę kuriant miestą ateities kartoms kalbamės su duetu, iš esmės formuojančiu šiandieninį sostinės veidą: Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiąja architekte Laura Kairiene ir sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovės Vilniaus vystymo kompanija generaline direktore Laura Joffe.
Dešimtmetį trukusi miesto planavimo transformacija
Dabartinę Vilniaus planavimo sistemą formavo keli esminiai sprendimai. Anot vyr. architektės L. Kairienės vienu svarbiausių lūžių tapo 2017 m. priimtas Architektūros įstatymas, įtvirtinęs architektūros kokybės kriterijus nacionaliniu lygmeniu. Vėliau Vilnius šią sistemą papildė Architektūros taisyklėmis ir Gatvių standartu. Galiausiai 2023 m. patvirtinta architektūrinių konkursų organizavimo tvarka dar labiau sustiprino kokybės kartelę – padaugėjo konkursų ir išaugo architektūrinių idėjų įvairovė. Šie sprendimai pakeitė ne tik projektų vertinimą, bet ir pačią miesto transformacijos kryptį.
Architektūros kokybė – miesto planavimo pagrindas
Šiandien architektūros kokybės gairės yra viena svarbiausių sostinės planavimo priemonių. Jose nustatyti principai apibrėžia, kokiais kriterijais vadovaujamasi planuojant naujus projektus. Vertinama ne tik paties pastato architektūrinė kokybė, bet ir jo indėlis į aplinką: kaip jis papildo esamą urbanistinę struktūrą, formuoja gatvės charakterį ir prisideda prie patrauklios, kasdieniams poreikiams pritaikytos miesto aplinkos kūrimo.
Praktikoje tai reiškia, kad projektuojant vis daugiau dėmesio skiriama pirmųjų aukštų įveiklinimui, gatvės erdvės kokybei, patogiam pėsčiųjų, dviratininkų ir automobilių judėjimui, pastato santykiui su viešosiomis erdvėmis bei kuriamos teritorijos gyvybingumui.
Iš vykdytojo į miesto bendrakūrėją
Miesto planavimo dokumentai ir architektūros kokybės gairės nustato kryptį, tačiau vien strategijos miesto nepakeičia. Tam reikia profesionalios komandos, gebančios miesto viziją paversti realiais projektais. Šį vaidmenį Vilniuje atlieka miesto savivaldybė, formuojanti plėtros politiką, o teikianti ekspertinius siūlymus ir įgyvendinanti projektus miesto įmonė UAB Vilniaus vystymo kompanija yra atsakinga už viešųjų projektų vystymą.
Ilgą laiką daugiausia su savivaldybės projektų įgyvendinimu sieta įmonė ir jos, kaip vykdytojo, pozicija išaugo į visavertį bendrakūrėjo vaidmenį. Šiandien sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo Vilniaus vystymo kompanija į miesto vystymą įsitraukia gerokai anksčiau – nuo poreikio analizės, galimybių studijų ir idėjų generavimo drauge su bendruomene iki architektūrinių konkursų organizavimo, projektavimo ir visos apimties projektų valdymo. Tai lėmė nuoseklus darbas, auganti kompetencija ir atsakomybė už ilgalaikę miesto raidą.
Vilniaus vystymo kompanija: 35 metai kartu su augančiu Vilniumi
Simboliška, kad šiemet 35-metį mininti Vilniaus vystymo kompanija jubiliejų pasitinka jau kaip viena svarbiausių sostinės viešųjų projektų plėtros ir vystymo organizacijų.
„Į kiekvieną projektą žvelgiame taip, lyg statytume sau. Mums svarbu, kad įgyvendinami projektai atitiktų vilniečių lūkesčius. Tai nėra tiesiog vystomi objektai – tai aplinka, kuria dar daug metų naudosis kelios vilniečių kartos,“ – sako Vilniaus vystymo kompanijos generalinė direktorė Laura Joffė.
Per tris su puse dešimtmečio įmonės veikla augo kartu su Vilniumi. Pastarieji treji metai išsiskiria ypač sparčia viešosios infrastruktūros plėtra – įgyvendinami didelės apimties švietimo, kultūros, sporto ir paveldo projektai, rekonstruojamos mokyklos, atnaujinami istoriniai pastatai, kuriamos naujos viešosios erdvės.
Tarp reikšmingiausių projektų – Nacionalinė koncertų salė, tiesioginio bankinio finansavimo programa (vadinama „Vilniaus pradžios“), pagal kurią įgyvendinama didžiausia nepriklausomos Lietuvos istorijoje mokyklų statybos ir rekonstrukcijos programa, bei tarptautinius standartus atitinkantis Lengvosios atletikos maniežas.
L. Joffė pabrėžia, kad atstovaujant viešajam sektoriui itin svarbu taikyti aukščiausius privataus verslo valdymo standartus: „Mūsų tikslas – kad kompanijos viduje projektai būtų valdomi su labai aiškiais tikslais, griežta kontrole ir aukšta darbuotojų kompetencija. Nesvarbu, ar užsakovas yra privatus asmuo, ar savivaldybė, logika turi būti ta pati: į miesto investicijas privalome žiūrėti taip pat atsakingai ir racionaliai, kaip žiūri verslas.“
Tikslai ir projektai atrenkami ne atsitiktinai
Kokybiška miesto plėtra prasideda ne nuo statybų, o nuo aiškaus poreikio įvertinimo. Pasak L. Joffės, prieš priimant sprendimus daug dėmesio skiriama miesto analizei vertinant objektų poreikį, jų vystymo potencialą atliekant galimybių studijas ir rengiant kūrybines dirbtuves. Tai leidžia investicijas nukreipti ten, kur jos kuria didžiausią vertę miestui.
Vilniaus vystymo kompanija išskiria tris pagrindines pastarųjų metų miesto plėtros kryptis: švietimą, socialinius ir kultūros projektus bei viešųjų erdvių vystymą. Visus juos vienija bendra vizija – kurti gyvybingą miestą visose jo dalyse.
„Norėčiau matyti gyvą miestą, kuris gyvena ne tik geografiniame centre, bet ir atskirose miesto dalyse“, – sako įmonės generalinė direktorė.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
Švietimo infrastruktūra yra didžiausia Vilniaus vystymo kompanijos veiklos kryptis, nes augančiam miestui reikia ne tik naujų ugdymo įstaigų, bet ir rekonstruojamų bei šiuolaikinius standartus atitinkančių mokyklų ir darželių. Tokių projektų įgyvendinimas reiškia ne tik naujų pastatų atsiradimą, bet ir ilgalaikę investiciją į miestą. Siekiama ne pavienių projektų, o sisteminio planavimo, kuris leistų įvertinti augančių miesto rajonų poreikius ir planuoti investicijas ilgam laikotarpiui.
Šiuo metu Vilniaus vystymo kompanija pastūmėjo šį pokytį finansuodama ir įgyvendinama vieną didžiausių pastarųjų metų švietimo infrastruktūros atnaujinimo programų: rekonstruoja esamas ir stato naujas mokyklas bei darželius. Kaip pabrėžia L. Joffė, būtent ugdoma karta ateityje formuos miestą, todėl kokybiška ugdymo aplinka tampa viena svarbiausių investicijų. Siekiama, kad visos Vilniaus ugdymo įstaigos atitiktų šiuolaikinius standartus, o vaikams būtų kuriama aplinka, į kurią norisi ateiti.
Socialiniai ir kultūriniai projektai
Kita svarbi kryptis – socialiniai ir kultūriniai projektai. Juose daug dėmesio skiriama žmonių su negalia integracijai, šiuolaikiniais architektūriniais sprendimais kuriant kokybišką infrastruktūrą ir taip padedant žmonėms su negalia visavertiškai dalyvauti miesto bendruomenės gyvenime.
Vienas tokių pavyzdžių – apleisto vaikų darželio transformacija į modernią gyvenimo mokyklą jaunuoliams, turintiems specialiųjų poreikių. Šis „Vilties“ specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro padalinio projektas išsiskyrė socialine misija: sukurti saugią, šiuolaikišką ir visapusį ugdymą užtikrinančią aplinką. Kitokio ne mažiau svarbaus pobūdžio projektas – Tunelio g. atsivėrę grupinio gyvenimo namai asmenims su psichologine negalia, suteikiantys jiems galimybę gyventi kuo savarankiškiau. Tokie projektai skatina bendruomenių įsitraukimą, sutelkia jas pagalbai ir sukuria žmonėms pasirinkimo, veikimo ir savirealizacijos laisvę.
Tarp reikšmingų projektų – istorinio paveldo atnaujinimas, kurį įprasmina Kirdiejų rūmų ir Vilniaus rotušės rekonstrukcijos. Įmonė siekia išsaugoti ir įkvėpti gyvybės į istorinę Vilniaus atmintį ir kartu plėsti kultūrinės reikšmės objektų tinklą.
„Smagu matyti, kad miestas teikia pirmenybę ne tik buitinius poreikius atitinkančių objektų vystymui, bet ir gyvenimo kokybės rodiklio auginimui. Tai rodo didelį miesto brandos žingsnį į priekį“, – sako L. Joffė.
Viešosios erdvės
Trečioji kryptis – viešosios erdvės, kurios suvokiamos kaip svarbi miesto gyvenimo dalis. Parkų, skverų ir aikščių projektai orientuoti ne tik į teritorijų sutvarkymą. Daug dėmesio skiriama uždarų ar mažai naudojamų erdvių transformacijai į gyvybingus traukos centrus, skatinančius bendruomeniškumą, poilsį ir aktyvų laisvalaikį. Vienas tokių pavyzdžių – Tauro kalno atgaivinimas su šalia esančiu įspūdingu Liuteronų sodu, parodęs teigiamą apgalvotų urbanistinių sprendimų įtaką kasdieniam miesto gyvenimui.
Žmogus yra svarbiausias miesto planavimo atskaitos taškas
Kokybiškas miesto projektas vertinamas ne vien pagal architektūrinius ar inžinerinius sprendimus. Jo sėkmę lemia ir tai, kaip naujoji infrastruktūra atlieps žmonių poreikius. Visuomenės įtraukimas į projektavimą ilgą laiką išlieka itin jautri ir konfliktiška tema, o kritikos strėlės dėl atsakomybės dažnai tenka būtent vystytojams. Dėl to bendruomenės įtraukimas tampa viena svarbiausių projektavimo proceso dalių.
Neatsitiktinai Vilniaus vystymo kompanija laikoma viena iš bendruomenių įtraukimo lyderių Lietuvoje. Jų komanda vadovaujasi principu, kad kokybiškiausi sprendimai gimsta miestą kuriant kartu su jo gyventojais. Siekiant efektyvios proceso eigos, Vilniaus vystymo kompanija aktyviai kviečia bendruomenių narius į kūrybines dirbtuves ir diskusijas dar prieš formuojant architektūrinę užduotį. Surinktos įžvalgos padeda pastebėti aplinkybes, kurios projektavimo pradžioje nėra akivaizdžios net specialistams.
Vilniaus vystymo kompanijos komunikacijos specialistė Izabela Kuzmicka pabrėžia, kad gyventojų įtraukimas neapsiriboja oficialiais pranešimais ar viešinimo procedūromis.
„Mūsų tikslas – užmegzti atvirą ryšį nuo pirmos dienos. Mes dedame papildomas pastangas, kad išgirstume žmones. Jei matome, kad į viešinimą užsiregistravo mažai gyventojų, patys važiuojame ir kabiname skelbimus laiptinėse, raginame žmones bendrauti ne tik per namų bendrijų pirmininkus, bet ir per socialinių tinklų kanalus“, – teigia I. Kuzmicka.
Pagrindiniai visuomenės įtraukimo principai:
Diskusijos idėjų generavimo etapas. Koreguoti jau esamą projektą yra sudėtingas iššūkis, o ankstyvas įsitraukimas padeda formuoti tikslesnę užduotį.
Kūrybinės dirbtuvės. Gyventojai padeda įžvelgti konkrečios teritorijos specifiką, kurios projektuojantys architektai gali nepastebėti.
Architektūrinio konkurso sąlyga. Dažnu atveju bendruomenės įtraukimas yra viena iš architektūros konkurso sąlygų.
Skirtingų specialistų indėlis. Susitikimuose su bendruomene dalyvauja įvairūs komandos atstovai: nuo projekto valdytojų, architektų iki švietimo ir komunikacijos specialistų. Tai padeda atsižvelgti į skirtingo pobūdžio pastabas.
Tęstinis ryšys statybų metu. Pamačius aptvertą teritoriją gyventojams kyla daugiausiai nerimo. Dėl to jau prasidėjus darbams rengiami periodiniai susitikimai kartu su rangovais, siekiant atvirai paaiškinti eigos detales ir atsakyti į kylančius klausimus.
Gyvo miesto dinamika ir kintanti bendruomenė
Diskusijose apie visuomenės įtraukimą dažnai daroma viena tyli prielaida, kad bendruomenė yra nekintama konstanta. Realybėje praeina keleri metai, kol projektas pereina ilgą kelią nuo pirmųjų kūrybinių dirbtuvių iki realių statybų pradžios. Tai reiškia, kad pasikeičia kaimynystė, vyksta infrastruktūros atnaujinimai, atsikrausto naujos šeimos, todėl kinta ir žmonių lūkesčiai.
Įsibėgėjus projektui, visiems įtikti tampa neįmanoma: nauji gyventojai ateina į jau priimtų sprendimų etapą ir natūraliai kelia klausimus. Vilniaus vystymo kompanija pabrėžia, kad tai ne kažkieno klaida, o natūralus gyvo miesto procesas. Svarbiausia suprasti šią dinamiką ir vietoje uždarumo ar gynybinės pozicijos rinktis nuolatinį, atvirą dialogą, kantriai supažindinant naujuosius kaimynus su jau praeitais etapais bei priimtais sprendiniais.
15 minučių miestas – nauja sostinės augimo strategija
Vilniaus plėtra vis labiau orientuojama į žmogaus mastelio miestą. Ilgą laiką sostinės struktūra rėmėsi aiškia centro logika. Didžioji dalis darbo vietų, kultūros įstaigų, viešųjų paslaugų ir komercinių funkcijų koncentravosi centrinėje miesto dalyje, todėl gyventojų srautai buvo nukreipti viena kryptimi. Toks modelis lėmė didelius transporto srautus, priklausomybę nuo automobilio ir netolygų miesto rajonų vystymąsi.
Keičiant miesto plėtros kryptį, bendruomenių įtraukimas leidžia tiksliau įvertinti kiekvieno rajono poreikius ir spręsti lokalius iššūkius. Tai padeda planuoti miestą ne pagal vienodą modelį. Vienur svarbiausia tampa švietimo infrastruktūra, kitur – viešųjų erdvių kokybė, naujos paslaugos ar patogesnis susisiekimas. Kiekviename rajone siekiama stiprinti vietos centrą, kuriame koncentruojamos svarbiausios kasdienio gyvenimo funkcijos.
„15 minučių miestas neapsiriboja vien atstumų sutrumpinimu. Tai galimybė žmogui gyventi kokybiškiau, saugiau ir savarankiškiau, nes kasdienės paslaugos, darbas, švietimas, poilsis ir žaliosios erdvės yra lengvai pasiekiamos netoli namų. Kiekviena miesto dalis yra savita, todėl kuriame ne vienodus rajonus, o sprendimus, atliepiančius konkrečios vietos ir jos gyventojų poreikius,“ – daugiacentrio miesto pranašumus pabrėžia Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektė L. Kairienė.
Svarbiu šios krypties įrankiu tampa ir Piliečių asamblėja, kuri padeda gyventojus pirmą kartą įtraukti į strateginių miesto planavimo sprendimų priėmimą.
Vilniaus ateitis – tvarus žmogaus mastelio miestas
Vilniaus ateities vizijoje vis svarbesnę vietą užima tvarumas. Iki 2030 m. sostinė siekia tapti klimatui neutraliu miestu, todėl projektuojant daug dėmesio skiriama žaliosios infrastruktūros plėtrai, lietaus vandens surinkimui ir pakartotiniam naudojimui, energiniam efektyvumui bei darniam judumui.
Keičiasi požiūris į miesto gamtinį paveldą. Vilniuje inventorizuota daugiau kaip 2 mln. medžių, todėl planuojant naujus projektus pirmiausia vertinama galimybė išsaugoti esamus želdinius ir integruoti juos į kuriamą aplinką. Tai atspindi ir augančius visuomenės lūkesčius – žaliasis miesto turtas vis dažniau suvokiamas kaip svarbi gyventojų sveikatos, gyvenimo kokybės ir klimato kaitos švelninimo dalis.
Pasak L. Kairienės, vienas didžiausių sostinės pranašumų – unikalus istorinio miesto ir gamtos santykis. Nedaugelis Europos miestų gali pasiūlyti galimybę vos per keliolika minučių iš miesto centro pasiekti mišką. Dėl to vienas svarbiausių ateities uždavinių – išlaikyti pusiausvyrą tarp urbanistinės plėtros ir gamtinės aplinkos išsaugojimo.
Judumas ir toliau išlieka vienu svarbiausių miesto iššūkių. Siekiama kurti žmogaus mastelio miestą, kuriame kasdienai svarbias vietas – mokyklą, darbovietę, paslaugas ar laisvalaikio erdves – būtų patogu pasiekti ne tik automobiliu, bet ir pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu.
„Jei pasimetame tarp idėjų, prisiminkime, kad miestą kuriame žmonėms – ne sau, ne paminklams, o žmonėms, be kurių miesto nebūtų. Tuomet viskas tampa aišku: galvojame, kaip žmogus jausis prie pastato, kaip supras įėjimą, kaip mama iš ketvirto ar devinto aukšto pakvies vaiką pietų. Tai ir yra žmogaus mastelio miestas, kuriame patogu gyventi visiems“, – sako Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
