Projektavimo vėlavimai, pakartotinės korekcijos ir per vėlai priimami sprendimai statybų projektuose tiesiogiai veikia kaštus, terminus ir įgyvendinimo riziką. Nors rinkoje daug dėmesio skiriama BIM modeliams, skaitmeniniams įrankiams ir dirbtiniam intelektui, architektai pabrėžia, kad technologijos savaime projektavimo problemų neišsprendžia.
Pasak architekto ir projektavimo įmonės „Postforma“ vadovo Tomo Kučinsko, realų projektavimo efektyvumą šiandien kuria trijų dalių sąveika: patyrusios komandos gebėjimas priimti sprendimus, aiškiai valdoma projektavimo sistema ir technologijų, įskaitant BIM ir dirbtinį intelektą, asistavimas.
„Projektavimo laikas dažnai prarandamas ne ten, kur kuriamas sprendinys, o ten, kur prie jo tenka grįžti kelis kartus. Kiekviena neaiški užduotis, pavėluotas sprendimas ar nesuderinta projekto dalis sukuria papildomą ciklą. Tai reiškia ne tik ilgesnį projektavimo procesą, bet ir didesnę riziką biudžetui bei visam statybų grafikui,“ – sako T. Kučinskas.
Kodėl projektai stringa dar iki statybų pradžios
Šiuolaikinis pastatas yra sudėtinga tarpusavyje susijusių sprendinių sistema. Architektūra, konstrukcijos, inžinerinės sistemos, pastato funkcija, normatyviniai reikalavimai ir užsakovo tikslai veikia kaip viena visuma. Todėl vienas neįvertintas ar pavėluotai pakeistas sprendinys gali sukelti korekcijų grandinę kitose projekto dalyse.
Pakeitus vieną esminį sprendinį, gali keistis visos kitos projekto dalys – nuo inžinerinių sistemų iki konstrukcinių ar normatyvinių sprendimų. Jei šie ryšiai pastebimi tik vėlesnėje stadijoje, procesas grįžta atgal: reikia tikslinti brėžinius, iš naujo derinti sprendinius, peržiūrėti terminus ir biudžetą.
„Projektavimas nėra atskirų brėžinių rinkinys. Tai sprendimų sistema, kurioje vienas pasirinkimas veikia kitus. Kuo vėliau komanda pamato šias priklausomybes, tuo brangiau kainuoja jas ištaisyti,“ – teigia T. Kučinskas.
Kada verta įveiklinti BIM ir skaitmeninius įrankius?
Per pastaruosius dešimtmečius projektavimo įrankiai iš esmės pasikeitė. BIM leidžia vienoje aplinkoje valdyti pastato geometriją, medžiagas, kiekius ir techninius duomenis – tai padeda greičiau matyti projekto visumą, tiksliau reaguoti į pakeitimus ir anksčiau pastebėti neatitikimus tarp skirtingų projekto dalių.
Vis dėlto technologijos neturėtų būti vertinamos kaip savarankiškas projektavimo efektyvumo sprendimas. Jei užduotis neaiški, atsakomybės neapibrėžtos, o sprendimų seka nesuvaldyta, net pažangiausi įrankiai gali tik pagreitinti klaidingų veiksmų atlikimą.
„BIM modeliai, skaitmeniniai įrankiai ir dirbtinis intelektas gali labai padėti, bet jie nepakeičia paties projektavimo proceso logikos. Technologijos efektyvios tada, kai aišku, ką tikriname, kokį sprendimą priimame ir kaip jis veikia visą projektą. Priešingu atveju galima labai greitai judėti, bet nebūtinai teisinga kryptimi,“ – sako T. Kučinskas.
Dirbtinis intelektas projektavime – pagalbininkas, ne kūrėjas
Dirbtinis intelektas vis dažniau tampa projektavimo proceso dalimi, tačiau jo vaidmuo šiandien nėra savarankiškai projektuoti pastatus. Didžiausią praktinę vertę jis kuria ten, kur reikia greičiau apdoroti informaciją, struktūruoti duomenis, lyginti sprendinių variantus ar atlikti pasikartojančias užduotis.
Galutinis sprendinys projektavime negali būti vertinamas vien pagal tai, ar jis sugeneruotas greitai – jis turi atitikti normatyvus, technines sąlygas, užsakovo tikslus ir realias įgyvendinimo sąlygas.
„Dirbtinis intelektas gali būti labai naudingas produktyvumo pagalbininkas, tačiau jis nepakeičia profesinės atsakomybės. Projektavime svarbu ne tik turėti variantą, bet ir suprasti, ar jis realiai veikia – konstrukciškai, techniškai, funkciškai, teisiškai ir ekonomiškai,“ – pažymi T. Kučinskas.
Renkantis projektavimo komandą: svarbi ne tik kūryba ir kaina
Technologijų amžiuje užsakovams gali susidaryti įspūdis, kad svarbiausias efektyvumo kriterijus yra naudojami įrankiai. Tačiau ne mažiau svarbu įvertinti, kas tuos įrankius valdo ir kaip organizuojamas visas projektavimo procesas.
Renkantis projektavimo komandą verta vertinti ne tik kūrybinį portfelį ar pasiūlymo kainą. Reikšmingą įtaką projekto eigai turi komandos patirtis, statinio projekto vadovo kompetencija ir gebėjimas koordinuoti architektūrinius, konstrukcinius, inžinerinius bei normatyvinius klausimus.
„Stiprus projekto vadovas nėra tik proceso administratorius. Jo vaidmuo – matyti visumą, suprasti, kaip vienas sprendimas veikia kitus, ir padėti komandai laiku priimti sprendimus. Užsakovui tai labai svarbu, nes būtent šiame etape galima išvengti dalies vėlavimų, korekcijų ir papildomų kaštų,“ – sako T. Kučinskas.
Komandos patirtis ypač svarbi tada, kai projektas susiduria su sudėtingesnėmis sąlygomis: kompleksišku sklypu, mišria pastato funkcija, esamo pastato rekonstrukcija ar didesniu derinimų skaičiumi.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai
