Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai įspėja, kad į statybų sektorių įsiliejus stambiam užsakovui – valstybei – NT vystytojai turės iš naujo peržiūrėti nusistovėjusias taisykles ir anksčiau suplanuotas strategijas. Intensyviai įgyvendinami gynybos infrastruktūros projektai paveiks ir NT pirkėjus – gali tekti ilgiau laukti vystomų projektų pabaigos. Panašios tendencijos jau formuojasi visose Baltijos šalyse.
Valstybė tampa reikšmingu NT rinkos užsakovu
Pasak NT konsultacijų ir turto valdymo bendrovės „Newsec“ strateginės analizės vadovo Mindaugo Kulboko, geopolitinė situacija keičia iki šiol galiojusias veiklos strategijas. Sprendimas daugiau nei 5 proc. BVP skirti gynybai reiškia, kad valstybė pereina į ilgalaikį statybos režimą.
„Praktiškai tai reiškia, kad didelės apimties gynybos projektų – bazių, miestelių, poligonų – užsakovai konkuruos dėl tų pačių rangovų, medžiagų kaip ir komercinių ar gyvenamųjų projektų“, – sako M. Kulbokas.
Anot jo, tai nulems aukštesnę statybos rangos kainų apatinę ribą ir ilgesnius projektų įgyvendinimo terminus. NT rinkoje valstybė, kaip reikšminga žaidėja, dalyvaus iki 2030–2035 metų – tokia numatyta strateginių gynybos objektų vystymo trukmė.

Statybų sektoriaus pajėgumai tampa strateginiu resursu. Klausimas, kaip juos paskirstyti tarp valstybės poreikių ir komercinės plėtros, aktualus ne tik Lietuvoje – panašios tendencijos stebimos visose Baltijos šalyse.
„Valstybė tapo didžiausiu klientu, o kai toks klientas ateina su biudžetu ir terminais, rinka prisitaiko ne visada taip greitai, kaip norėtų pirkėjas. Nebus lengva ir paprasta balansuoti tarp valstybinių ir komercinių bei gyvenamųjų objektų užsakymų“, – teigia M. Kulbokas ir įspėja, kad veikti pagal iki šiol nusistovėjusias taisykles bent kurį laiką nebus įmanoma.
NT rinka Lietuvoje: paklausą gali palaikyti vidaus kapitalas
„Newsec“ atstovas atkreipia dėmesį ir į specifinį Lietuvos NT rinkos veiksnį – galimybę išsiimti sukauptas lėšas iš antros pensijų pakopos fondo. Tai kuria lūkestį dėl papildomos kapitalo injekcijos į NT rinką Lietuvoje.
„Statistinis lietuvis vis dar galvoja paprastai – jei ateitis neaiški, bent sienos turi būti mano. Tokia tradicinė logika, ir ji niekur nedingo. Paklausa būstui bus aukšta“, – neabejoja M. Kulbokas.
Jis pastebi, kad gyventojai linkę investuoti į pirmąjį vaikų būstą, o konkurenciją vystytojams sudarys ilgiau nei penkerius metus išlaikytas būstas antrinėje rinkoje.

Investicijos į NT: vietos investuotojų dominavimas
„Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės padalinio vadovas Olofas Sundbladas pažymi, kad investicijos į NT šiuo metu daugiausia koncentruojasi vidaus rinkose.
„Tai reiškia, kad investicijų rinkoje dominuoja vietos investuotojai, kurie laikosi pridėtinės vertės strategijos arba ieško didelio pelningumo NT. Dėl užsienio institucinių investuotojų trūkumo investicinė veikla išliko nedidelė, nepaisant labai palankių bankų skolinimo sąlygų“, – sako O. Sundbladas.
Pasak jo, kai kurie segmentai išlieka patrauklesni nei kiti.
„Investicijos į mažmeninės prekybos, sandėliavimo ir logistikos turtą ir toliau išlieka sėkmingos, mažiau aktyvus yra biurų segmentas“, – komentuoja „Swedbank“ Baltijos šalių bankininkystės padalinio vadovas.

„Rethink Real Estate“: NT sektorius ieško naujų modelių
„Rethink Real Estate“ – pagrindinė 2026 m. Šiaurės šalių nekilnojamojo turto forumo „Nordic Real Estate Forum 2026“ tema. Organizatoriai akcentuoja būtinybę kritiškai įvertinti esamus verslo modelius, investavimo strategijas ir plėtros praktiką, atsižvelgiant į tai, kad ekonominė, geopolitinė ir technologinė aplinka negrįžtamai pasikeitė.
Forumo metu kone 60 tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų nagrinės įvairius NT rinkos aspektus – nuo makroekonomikos ir investicijų iki plėtros bei turto naudojimo. Ekspertai analizuos, kaip pasaulinės ekonomikos tendencijos ir pinigų politika veikia NT rinkas, kaip nustatyti vertę kintančioje aplinkoje, ir kurios turto klasės bei rinkos artimiausiu metu turi didžiausią potencialą. NT ekspertai taip pat dalinsis įžvalgomis apie gyvenamojo NT iššūkius, „PropTech“ plėtrą bei dirbtinio intelekto poveikį NT sektoriaus ateičiai.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai.











