Šaltuoju metų laiku darbuotojai kasdien patiria temperatūrų svyravimus – šaltį lauke, šiltesnes patalpas ir vėl žemesnę temperatūrą grįžtant namo. Tačiau didžiausią poveikį savijautai dažnai daro ne oro sąlygos už pastato ribų, o mikroklimatas darbo erdvėse.
Komfortiška darbo aplinka apima ne tik ergonomiką ar patalpų išplanavimą, bet ir temperatūros, oro kokybės bei drėgmės balansą. Netinkamai sureguliuotas mikroklimatas gali mažinti energiją, produktyvumą ir bendrą savijautą.
Mikroklimatas – pastato efektyvumo dalis
Mikroklimato valdymas ypač svarbus valstybės sektoriuje, kur dalis pastatų yra senesni. Tokiuose objektuose šildymo ir vėdinimo sprendimai turi tiesioginę įtaką tiek darbuotojų komfortui, tiek energijos sąnaudoms.
Modernizuojamuose pastatuose diegiamos centralizuotos inžinerinės sistemos ir pastato valdymo sprendimai leidžia reguliuoti temperatūrą bei vėdinimą pagal nustatytus rodiklius. Tai padeda išvengti situacijų, kai patalpose per šilta, tačiau trūksta gryno oro.
Svarbus ir pastatų automatizavimas, leidžiantis pritaikyti mikroklimatą prie realaus patalpų naudojimo, ypač hibridinio darbo sąlygomis, kai biurų užimtumas kinta.
Šiluma ne visada reiškia komfortą
Šeimos gydytoja Monika Tuklerienė nurodo, kad optimali temperatūra patalpose žiemą turėtų būti 18–22 °C. Šis intervalas atitinka fiziologinius organizmo poreikius ir leidžia kūnui palaikyti vidinę temperatūrą be papildomo streso.
Kai temperatūra pakyla iki 24–26 °C, organizmui tenka aktyviau reguliuoti šilumą. Tai gali sukelti prakaitavimą, kraujospūdžio pokyčius ar nuovargį. Be to, rečiau vėdinant patalpas gali didėti anglies dvideginio koncentracija, o tai siejama su sumažėjusiu budrumu, galvos skausmu ir koncentracijos sutrikimais.
Oro drėgmės svarba
Šaltuoju sezonu lauko oras yra sausesnis, o sušildytas patalpose jo santykinė drėgmė dažnai nukrenta žemiau 30–35 procentų. Kai drėgmė nesiekia 40 procentų, gali išsausėti akių ir nosies gleivinės, atsirasti gerklės perštėjimas, sausas kosulys ar kraujavimas iš nosies.
Specialistai rekomenduoja palaikyti 40–60 procentų santykinę oro drėgmę. Tokiame intervale užtikrinamas gleivinių funkcionalumas ir nesudaromos palankios sąlygos pelėsiui ar dulkių erkutėms. Tai svarbi organizmo apsaugos nuo infekcijų dalis.
Vėdinimas ir mikroklimato valdymas
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja reguliariai vėdinti patalpas kaip vieną iš būdų mažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką. Net ir turint modernias sistemas, periodinis gryno oro įleidimas išlieka būtinas.
Tačiau langai neturėtų būti praviri visą dieną – vėdinimas turi būti planuojamas ir derinamas su temperatūros bei drėgmės kontrole.
Svarbus ir pastato energinis efektyvumas: jei pastatas nesandarus, šilumos nuostoliai didėja, o komforto palaikymas tampa sudėtingesnis ir brangesnis. Todėl šiuolaikiniuose biuruose vis dažniau diegiami automatizuoti sprendimai, leidžiantys reguliuoti šildymą ir vėdinimą pagal realų poreikį.
Hibridinio darbo sąlygomis tai ypač aktualu – kai patalpų užimtumas kinta, mikroklimatas turi būti pritaikomas prie faktinio naudojimo, kad energija nebūtų švaistoma, o komfortas išliktų stabilus.
Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai.
