Kas atgaivina Lietuvos regionus? Atsakymas paprastas, bet ne visi jį įgyvendina

Druskininkai
Druskininkai. Asociatyvi nuotr.

Lietuvos regionų atsigavimas priklauso nuo trijų kertinių elementų – darbo galimybių, aktyvaus socialinio gyvenimo ir patogios gyvenamosios aplinkos. Regionai, kur šie trys veiksniai veikia kartu, tampa gyvybingais, traukiančiais naujus gyventojus centrais. Tačiau ne visos savivaldybės sugeba efektyviai įgyvendinti šiuos principus. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad svarbiausia – ne kalbos, o darbai, aktyvus savivaldybių įsitraukimas ir veiksmų koordinavimas.

Nekilnojamojo turto rinka: stabilus augimas regionuose

2025 metai buvo itin sėkmingi Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai. VĮ Registrų centro duomenimis, per metus šalyje parduota daugiau nei 50 tūkst. būstų, o tai yra 21 % daugiau nei 2024 metais. Šis augimas apima tiek butų, tiek individualių namų segmentus, atspindėdamas didėjantį susidomėjimą ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Tokia dinamika rodo, kad gyventojai ieško patrauklių gyvenamųjų erdvių už didžiųjų miestų ribų, kur svarbu ne tik būsto kokybė, bet ir socialinė bei infrastruktūrinė aplinka.

LNTPA vadovas M. Statulevičius prognozuoja, kad 2026 metais nekilnojamojo turto rinka toliau augs. Augantis būsto poreikis regione skatina tiek investicijas, tiek savivaldybių įsitraukimą, o tai užtikrina ilgalaikę regionų plėtrą ir stabilumą.

Komfortas ir socialinė infrastruktūra – pagrindiniai gyventojų lūkesčiai

Svarbiausias veiksnys regionų gyvybingumui – darbo vietų prieinamumas. Šiandien gyventojai nebeapsiriboja vien tik patogumu gyvenamojoje vietoje – svarbu, kad aplink būtų užtikrintas darbas ir socialinė infrastruktūra. M. Statulevičius pabrėžia, kad šalia darbo vietų turi būti ir darželiai, mokyklos, poilsio zonos, o transporto sistemos turi užtikrinti patogų susisiekimą.

„Gyventojas nori ne tik patogaus būsto, bet ir gyvenimo kokybės – aktyvaus socialinio gyvenimo, draugiškos bendruomenės, aplinkos, kurioje galima jaustis saugiai“, – sako M. Statulevičius.

Šioje vietoje svarbų vaidmenį atlieka savivaldybės ir jų gebėjimas kurti palankias gyvenimo sąlygas. Regionai, kurie investuoja į infrastruktūrą ir bendruomenių stiprinimą, tampa patrauklesni naujiems gyventojams.

Kariniai miesteliai ir jų transformacija

Regionų gyvybingumui įtakos turi ir specifiniai segmentai, pavyzdžiui, kariniai miesteliai. Tai teritorijos, esančios šalia karinių poligonų, kurios per pastaruosius metus patiria intensyvią transformaciją.

LNTPA vadovas akcentuoja, kad tokie miesteliai ne tik pritraukia naujų gyventojų, bet ir sulaukia investicijų, kurios kuria naujas darbo vietas ir gerina gyvenimo sąlygas. Europoje ir JAV analogiškos teritorijos tampa svarbiais regiono ekonomikos varikliais, pritraukiančiais verslą ir skatinančiais bendruomeniškumą.

Užsienio investuotojų dėmesys – regionų variklis

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis pabrėžia, kad užsienio investicijos yra viena iš kertinių regionų atsigavimo sąlygų. Šalyje kuriamos laisvosios ekonominės zonos, tobulinama pramoninė ir energetinė infrastruktūra, todėl regionai tampa patraukliais verslo plėtros centrais.

Pavyzdžiai kalba patys už save: Švedijos ventiliacijos įrangos gamintojas plečia gamyklą Ukmergėje, Nyderlandų dviračių pramonės lyderė gamina dviračius Kėdainiuose, o Jungtinės Karalystės medicininių kvėpavimo prietaisų gamintojai veikia Visagine. Tokie investuotojai ne tik kuria darbo vietas, bet ir stiprina vietos ekonomiką bei gyventojų gerovę.

Statybų sektoriaus inovacijos – regionų ateitis

Pastaraisiais metais Lietuvos statybų sektorius patiria spartų atsinaujinimą. Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas pabrėžia, kad naujos technologijos ir išmanieji sprendimai ne tik didina statybų efektyvumą, bet ir gerina gyvenimo kokybę.

Pavyzdžiui, modernios daugiabučių laiptinių valdymo sistemos, veido atpažinimo technologijos ir išmanios apšvietimo sistemos mažina energijos sąnaudas ir užtikrina saugumą. Taip pat plačiai taikoma BIM metodologija leidžia tiksliai planuoti ir valdyti statybų procesus, mažinant klaidų riziką.

Šios inovacijos užtikrina, kad nauji statybų projektai būtų kokybiški, tvarūs ir atitiktų tiek miestų, tiek regionų gyventojų poreikius.

Kaip Lietuva gali atgaivinti regionus?

Regionų atsigavimas priklauso nuo trijų kertinių sąlygų: darbo, gyvenimo kokybės ir patogumo. Tik stiprindami šiuos aspektus, investuodami į infrastruktūrą ir skatinami dialogą tarp savivaldybių ir verslo galime užtikrinti ilgalaikį Lietuvos regionų klestėjimą.

Svarbu, kad regionai taptų patrauklūs ne tik dėl ekonominių galimybių, bet ir dėl gyventojų gerovės – patogi infrastruktūra, socialinės paslaugos ir draugiška aplinka yra kertinės sėkmės dedamosios.

Užsienio investicijos, modernios statybų technologijos ir aktyvi savivaldybių veikla yra varikliai, kurie padeda Lietuvos regionams žengti į ateitį. Toks sinerginis požiūris leidžia ne tik sustabdyti gyventojų migraciją, bet ir kurti klestinčias, gyvybingas bendruomenes visoje šalyje.

Parengta pagal pranešimą žiniasklaidai.

Temos: Investicijos, Lietuvos regionai, LNTPA, Nekilnojamas turtas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

Susiję straipsniai
Susiję straipsniai