Valstybė vis dar ieško būdų, kaip paskatinti daugiabučių gyventojus rūpintis nusidėvėjusiu nekilnojamuoju turtu. Blogi ne mechanizmai paramai pagal JESSICA programą gauti, o neišsamūs Civilinio kodekso nuostatai, kuriais remdamiesi gyventojai turi rasti sprendimus įvairiausiais daugiabučių namų ūkio valdymo klausimais, – kaimynų nesugebėjimą susitarti ne vienas specialistas vadina vienu pagrindinių daugiabučių modernizacijos stabdžių.
Trūksta asmeninės atsakomybės
„Valstybė iki šiol nesukūrė taisyklių, kurios skatintų gyventojus ir dalyvauti diskusijose, ir ieškoti išeičių, – apgailestauja daugiabučių namų modernizacijos ekspertas Ramūnas Gatautis. – Civiliniame kodekse nėra vienos elementarios, bet daug ką išspręsti galinčios eilutės. 4.83 straipsnyje, kuriame rašoma, kad daugiabučio namo bendrasavininkiai solidariai atsako už savo bendrosios nuosavybės valdymą, remontą ir kita, trūksta vieno sakinio apie tai, kaip kiekvienas bendrasavininkis asmeniškai atsako už sprendimų priėmimą ar nepriėmimą.“
Bene šimtui Kauno daugiabučių namų bendrijų modernizacijos abėcėlę aiškinęs specialistas neabejoja, kad ekonomiškai patraukli buvo ir pirmoji JESSICA programa. Tuo, pasak jo, būtų buvę nesunku įsitikinti suteikus galimybę pagal šią programą modernizuoti individualiuosius namus: „Neabejotina, kad visas fondas būtų iššluotas per kelis mėnesius: juk sprendimą čia turėtų priimti ne 60 butų savininkai, o vienas šeimininkas, pasitaręs su žmona. O tokių puikių paramos sąlygų joks bankas nepasiūlys. Kai buvo svarstoma minėta galimybė, laiku susivokta, kad to daryti neverta.“
Kaip motyvuoti nemotyvuotuosius?
R. Gataučio nuomone, pavasarį Seimo priimtas sprendimas apriboti kompensacijų už šildymą teikimą gyventojams – viena geriausių pastarojo laikotarpio naujienų modernizacijos perspektyvoje. Pavyzdžiui, Kauno savivaldybės Aplinkos ministerijai parengtame skubiausiai renovuotinų daugiabučių sąraše nemaža dalis tokių, kurių daliai gyventojų namo atnaujinimas nerūpi – jų sąskaitos už šildymą negąsdina. Kai tokių socialiai remiamų gyventojų name – dauguma, likusieji atsiduria beviltiškoje situacijoje, nes norint pradėti namo atnaujinimo procesą būtina gauti daugiau kaip pusės gyventojų pritarimą.
Seimo priimtos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisos numato, kad daugiabučio butų savininkai, kurie kreipiasi dėl šildymo kompensacijų, privalo dalyvauti priimant sprendimą dėl daugiabučio atnaujinimo ir tam pritarti, kitaip jie kitą šildymo sezoną gautų mažesnes pašalpas. Nepritarus būsto modernizacijai, kompensacija gali būti sumažinta per pusę, o nuo kito šildymo sezono ji iš viso būtų neskiriama. Tiesa, kompensacija nebūtų skiriama tik tol, kol bus baigtas namo atnaujinimas, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Vis dėlto pataisos rengėjai tiki, kad tokios permainos užteks suinteresuoti abejinguosius.
Bet ką daryti, jeigu daugiabučio namo bendrijos susirinkimuose dalyvauti atsisako ar visas iniciatyvas neigia pragyvenimo lėšų nestokojantys gyventojai?
R. Gatautis mano, kad Lietuvai būtų naudinga pasimokyti iš slovakų, tiksliau – iš vienos pamokomos Bratislavoje nutikusios istorijos. Kaimo dydžio, apie 3000 gyventojų turinčio daugiabučio namo bendruomenė einamuosius reikalus spręsdavo kartą per metus susirinkdama mokyklos salėje. Balsų priimti teigiamą sprendimą dėl modernizacijos vis pritrūkdavo. Bet situaciją aukštyn kojomis apvertė vieną dieną nukritęs ir po apačia stovėjusį automobilį sutrynęs namo balkonas. Automobilis pasirodė esąs vokiečio, ir Vokietijos draudimo kompanija pateikė gyventojams 15 tūkst.eurų ieškinį. „Pagal slovakų teisę už tokią žalą atsakyti turi tie, kurie balsavo „prieš“, tad buvo tas pastarojo susirinkimo protokolas ir mokėjimai padalyti tiems, kurie balsavo prieš modernizaciją, – pasakojo R. Gatautis. – Dar po poros savaičių surengus susirinkimą dėl namo atnaujinimo, rankų pakilo miškas – visi juk suprato, kad tie balkonai kris ir toliau. Ir viskas. Kas trukdo mums taip tvarkytis? Kai kalbu apie tai Aplinkos ministerijoje, man sako, kad tai prieštarauja žmogaus teisėms.“
Toks žmogaus teisių „nepaisymas“ Slovakijoje labai teigiamai atsiliepia daugiabučių atnaujinimo pažangai – 2005 metais pradėję vykdyti modernizacijos programą, slovakai gali pasigirti jau atnaujinę 60 proc. šalies daugiabučių ir tikisi ją baigti per artimiausius 5–7 metus.
Darbai be pritarimo – tik ypatingais atvejais
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Jonaitis atkreipė dėmesį, kad bent jau avarinei būklei likviduoti Lietuvoje nė nereikia gauti gyventojų pritarimo.
„Tokių problemų kaip byrantys balkonai sprendimas yra techninės priežiūros objektas, už tai atsakingas namo administratorius, jis ir atsakytų tokiu atveju. Keliskart taip jau yra nutikę.
