Prie projekto susidūrus trims jėgoms – užsakovui, architektui ir rangovui, – kiekviena jų veikia skatinama savų priežasčių. Ir jei rangovui svarbūs praktiniai klausimai, pavyzdžiui, kaip specifikuosime kokybę ar kaip remontuosime, jei kažkas pavyks ne taip, tai užsakovui gali rūpėti… tinkuotas paviršius. O architektas gali likti neutralus ir tiesiog siekti estetinio rezultato.
„Todėl apdailinio betono įrengimas turėtų prasidėti nuo to, – mano statybų bendrovės UAB „Fortesta LT“ vadovas Ričardas Račinskij, – kad užsakovas turėtų su architektu išsiaiškinti savo lūkesčius. Kartais šie būna nerealistiški, pavyzdžiui, kai siekiamybė grindžiama retušuotų paviršių pavyzdžiais.
Taip pat dažnai skiriasi architektų ir užsakovų nuomonės apie siektinus kokybės kriterijus: užsakovai dažniausiai pageidauja kuo baltesnių ir tolygesnių paviršių, o architektams jie labiau patinka įvairesni, atsitiktinio pobūdžio.
Be to, atskiri kokybės veiksniai gali prieštarauti vieni kitiems, pavyzdžiui, kokybės, terminų ir kainos santykis ar paviršiaus atspalvio ir porėtumo suderinamumas.“
Specialisto teigimu, toli gražu ne visada užsakovas supranta, kad apdailinio betono gamybos statybvietėje technologija turi daugybę apribojimų, tad galutinis rezultatas negali būti visiškai garantuotas.
Kokybė specifikuojama neįteisintu standartu
Lietuvoje galioja Statybos techniniai reglamentai (STR), tačiau juose nėra apibrėžtas apdailinio betono kokybės standartas. Ieškodami bent kokio atspirties taško, statybininkai dažnai atsižvelgia į sovietinį GOST standartą, kuris Lietuvoje neįteisintas, tačiau aptaria šiek tiek artimas specifikacijas.
„Kokybė dažnai specifikuojama GOST standartu (A1–A7 paviršių kokybės kategorijos), – pasakoja R. Račinskij, – tačiau šis standartas skirtas gamykliniams surenkamojo gelžbetonio gaminiams, kurie gaminami kitomis sąlygomis nei statybvietėje. Dėl to daliai kokybės aspektų reikalavimai būna per aukšti, o kiti visai neaptariami.“
Kitais atvejais, pasak bendrovės vadovo, betono paviršių kokybė gali būti specifikuojama remiantis vokišku DBV/VDZ leidiniu „Merkblatt Sichtbeton“ (Eksponuojamo betono informacinis lapelis), nes jame išsamiau aprašoma monolitinio betono paviršiaus kokybė. Juo dažnai remiamasi ir klojinių gamintojų informacinėje medžiagoje.
Tačiau – vėlgi, tai tėra tik informacinis lapelis, neturintis teisinio svorio, tad, klausimams paaštrėjus, gali būti palaikytas beverčiu.
O jau suderinus kokybės kriterijus, kitas itin svarbus žingsnis yra turėti kokybės planą – kontrolinį sąrašą su būtinais atlikti veiksmais.
Pagrindiniai apdailinio betono kokybės veiksniai
- Prekinio betono receptūra ir tolygaus tiekimo tiksliai laiku užtikrinimas. Deja, šiuo metu Lietuvoje trūksta apdailiniam betonui ruošti skirtų mišinių, todėl tenka eksperimentuoti ir improvizuoti.
- Klojiniai ir jų tepalas. Priklausomai nuo konstrukcijų ir kokybės reikalavimų, gali būti naudojami:
(1) įprasti sisteminiai klojiniai su naujais darbiniais paviršiais;
(2) sisteminiai klojiniai su papildoma nauja fanera;
(3) sisteminiai klojiniai, skirti apdailiniam betonui;
(4) individualiai kiekvienai konstrukcijai ruošiami klojiniai.
Kiekvieno sprendimo galimybės ir kaina skiriasi, todėl jie turi būti parenkami pagal konkrečią užduotį. Tinkamo tepalo (alyvos) pasirinkimas taip pat labai svarbus. - Teisingai atliktas betonavimas, kuris susideda iš daug smulkių etapų.
- Oro sąlygos, kurios gali būti visiškai netinkamos betonuoti arba gali reikalauti papildomų veiksmų.
- Betono paviršių priežiūra ir apsauga nuo tolesnio neigiamo poveikio, tokio kaip oro sąlygos, rūdys, nutekėjimai ar pažeidimai vykdant tolesnius statybos darbus.
- Netinkamai įrengtų paviršių remonto planas – būtinas dar prieš betonavimą.
Darbas kruopštus, o rezultatas – negarantuotas
Mūsų pašnekovų žodžiams pritaria ir Tomas Valaitis, UAB „Klaipėdos monolitas“ direktoriaus pavaduotojas gamybai. „Daugelis žmonių eksponuojamą apdailinį betoną suvokia kaip A1 klasės betoną, – sako pašnekovas. – Architektai ir užsakovai, duodami mums tokią užduotį, tikisi, kad pagaminto betono paviršius bus vientisas, be porų, be siūlių. Idealus. Tačiau realybė tokia, jog net geriausi darbininkai negali visko atlikti taip idealiai. Visada išlieka tam tikras X faktorius.“
Kaip pavyzdį specialistas pamini abstraktų pastatą su eksponuojamo betono sienomis – jam išlieti panaudojami aukščiausios kokybės klojiniai, nauja fanera, kokybiškas tepalas… Žodžiu, sukuriamos visokeriopos sąlygos sėkmei.
Kadangi sienoje yra angų – langų ir durų, šiose vietose visi mazgai hermetinami, ir supiltas betonas atsiduria tarsi sandarioje nepermatomoje kapsulėje.
Ką tik išlietas betonas vibruojamas, kad užpildytų visas konstrukcijos ertmes. Klojinius veikia didelė apkrova, ir dėl to jie šiek tiek natūraliai deformuojasi. Tai turi poveikį ir visų klojinių mazgų sandarumui. Dėl šių neprognozuojamų priežasčių vibravimo etape betono pienelis, radęs nesandarią vietą klojiniuose ar formuojamų angų vietose, gali šiek tiek nutekėti. Sustingsta konstrukcija su defektu.
„Tokių atvejų pasitaiko nuolat, – pabrėžia T. Valaitis. – Eksponuojamo betono liejimo darbas turi būti be galo kruopštus, jam turėtų būti skiriami dvigubi ar net trigubi darbų atlikimo terminai.“
Aleksandras Gvildys
Architektas
Projektuojant didesnio mastelio pastatus naudoti betoną – labai dažnas sprendimas. Be to, kad gelžbetoninės konstrukcijos leidžia palyginti nesudėtingai sukonstruoti didesnio aukštingumo ar tarpatramių struktūras, jos taip pat išsiskiria gan geromis atsparumo ugniai savybėmis.
Gelžbetoninės konstrukcijos ypač efektyvios požeminių statinių statyboje. Mūsų rinkoje betono naudojimas atsiperka ir kainos atžvilgiu. Monolitinės gelžbetonio konstrukcijos pasiteisina projektuojant itin sudėtingos geometrijos pastatus.
Taigi, kurdami pastatus, betoną naudojame dažnai. Dalis laikančiųjų konstrukcijų lieka paslėptos, o betono paviršiai neretai būna eksponuojami architektūroje (tiek eksterjere, tiek interjere). Todėl praktiškai kiekviename projekte susiduriame su betoninių paviršių estetikos bei išpildymo kokybės reikalavimais.
Eksponuojamo betono paviršių kokybę dažniausiai su užsakovais aptariame derindami projekto koncepciją.
Vėliau (techniniame projekte) estetinius betono kokybės reikalavimus aprašome dokumentacijoje. Tokiu būdu tai tampa kriterijumi skelbiant konkursus rangovams.
Aprašome betono paviršiaus lygumo sutankinimo, akytumo reikalavimus. Taip pat kartais nurodome betono atspalvį.
Priklausomai nuo projekto idėjos, mes, architektai, dažnai dalyvaujame ir fiziniame betono paviršiaus išpildymo procese. Kontroliuojame klojinių tipus ir jų išdėstymo piešinius.
Nurodome paviršiaus sutankinimo ar porėtumo reikalavimus. Kartais su rangovais darome bandinius reikiamai betono spalvai (atspalviui) išgauti. Ne visada betonas yra laikančiųjų konstrukcijų medžiaga. Kartais betono gaminius naudojame fasadų ar interjerų apdailoms.
Yra du skirtingi darbo su betono paviršiais architektūroje atvejai.
- Kai betono konstrukcijos liejamos objekte.
- Kai objekte montuojami gamykloje paruošti gelžbetonio gaminiai (laiptinių laiptatakiai, sienos ir kt.).
Kai konstrukcijos liejamos objekte, norimą rezultatą iš pirmo karto pasiekti pavyksta rečiau. Ypač jeigu konstrukcijos liejamos komplikuotomis sąlygomis, pavyzdžiui, požeminėje dalyje, kur daug drėgmės ar vandens, arba žiemą. Žiemą esant dideliam šalčiui, be viso kito, dedama į betoną priedų, o tai daro įtaką jo spalvos vientisumui, sudėtingiau užtikrinti ir kokybišką sutankinimą.
Nors tikrai buvo atvejų, kai objekte išliejamos puikios kokybės eksponuojamo betono konstrukcijos ir iš pirmo karto. Tai dažniau pavyksta, kai sąlygos šiems darbams būna geros.
Kai konstrukcijos paruošiamos gamyklose, norimą kokybę pasiekti yra paprasčiau.
