„Nepaisant aštraus būdo, būtent Audrys mus visus vienijo ir telkė, po vieną, asmeniškai, mus arkitektus, rinkdamas į ARCHITEKTUOMENĘ.“ Rugsėjo 20 d. architektus, kauniečius, nemažą Lietuvos kultūros bendruomenės dalį sukrėtė didžiulė netektis, mirus architektui Audriui Karaliui, apie tai pranešė jo dukra Urtė Karalaitė.
Architektų bendruomenės gretos liko kiek tuštesnės – mirė architektas A. Karalius. Tačiau patys architektai kalba apie tai, kad tuštuma liko kur kas didesnė – išėjo žmogus, kuris įkvėpė, mokė ir drąsiai skynė kelią architektūros pasaulyje.
Mokytojas – ne tik profesija, bet nuopelnas, kurį gali suteikti tik jo mokiniai: „Jis vienas tų, kuriuos vadinom Mokytojais iš didžiosios, nors formaliai jis niekada mums nedėstė. Tačiau mokė visais kampais. Mokė gylio, mokė nevynioti į vatą, mokė matyti Architektūrą visais jos sluoksniais ir mokė gerbti, kai tie sluoksniai gražiai susipina į neišnarpliojamą jos didenybės Architektūros nėrinį“ – „Facebook“ soc. įraše kalba architektas Lukas Rekevičius.
Jautriai atsisveikina su A. Karaliumi architektė Gilma Teodora Gylytė savo „Facebook“ soc. įraše: „Tik dabar suprantu, kad būtent dėl jo BŪVIO jaučiausi saugi architektūriniame-idėjiniame lauke. Matyt, žinojau, kad bus kas gins, bus kas nepatogiai riš save prie medžio, kas išryškins esmę, vertybiškai bus nepatogus, bet pasakys, kas svarbu.
Nepaisant aštraus būdo, būtent Audrys mus visus vienijo ir telkė, po vieną, asmeniškai, mus arkitektus, rinkdamas į ARCHITEKTUOMENĘ.“
Šis žmogus nebijojo gvildenti nepatogias temas, skatinti gilintis ir tyrinėti. Prieš keletą metų A. Karalius rašė: „ŠIANDIENĄ DAUG GALVOJAU apie mirtį. Apie mirtį, kaip tobulybės reprizą. Kaip koncertinę pabaigą. Kaip paskutinio operos veiksmo libretinį Tutto.” Pokalbio metu su architekte Egle Bazaraite, paskatino ją gilintis į kontraversišką mirties temą architektūroje.
„Žinau, kad be Audrio būčiau stipriai kitokia. Tai buvo alternatyvi architektūros mokykla, kurioje veikė kiti dėsniai, kitokia atida, platus žinojimas, kuriame pynėsi visi intelektualiniai kūrybos žanrai – kinas, literatūra, menas, muzika” – dalijasi E. Bazaraitė.
Architektas Audrys Karalius
A. Karalius gimė 1960 metų gruodžio 20 dieną, Vilniuje. Jis buvo Lietuvos architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, laikraščio „Statybų pilotas“ redaktorius, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius.
1978 metais A. Karalius baigė Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją, 1984 metais baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. 1988 metais A. Karalius buvo Sąjūdžio Kaune dalyvis.
1990–1991 metais A. Karalius buvo Kauno miesto vyriausiasis architektas, nuo 1992 metų užsiėmė privačia architekto praktika.
1996 metais A. Karalius įkūrė ir vadovavo leidyklai „PVZ“, 1996–1998 metais buvo architektūros apžvalgos žurnalo „Arkitektas“ leidėjas, 1998–2009 m. dvisavaitinio laikraščio „Statybų pilotas“ vyriausias redaktorius.
Nuo 2000 metų A. Karalius buvo Europos Sąjungos premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“, Mies van der Rohe fondo nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai. Nuo 2010 metų – internetinio architektūros ir kultūros portalo Pilotas.lt redaktorius.
Kadaise Audrys Karalius pakvietė E. Bazaraitę ir L. Rekevičių sukurti „Spotify“ muzikinį grojaraštį: „Sukom ratą po rato ir gavosi toks maloniai melancholiškas, architektūriškai snobiškas kratinys, kurį malonu paklausyti kai reikia sieloje ramybės.“ – rašo L. Rekevičius. Tąsyk sukurtas grojaraštis liko kaip mažas, bet prasmingas Karaliaus palikimas – bendrystės ir bendros kalbos simbolis.
Kaip ir daugybė jo tekstų, diskusijų, idėjų – jis telkė, jungė ir palikdavo mintį, kuri lydi toliau. Audrio Karaliaus nebėra, tačiau jo balsas liko kultūros lauke, bendruomenėje ir kolegų širdyse.
